Žinau, daugeliu gali pasirodyti
bjauru ( man ir pačiai taip atrodo), bet pirmajam sniegui iškritus, pagerbiu šį
įvykį klausydama „The Kelly Kamily“.
Nieko negaliu dėl to padaryti- ši
muzika puikiai atitinka vidinę mano būseną, stebint tai, kas vyksta už lango.
Pušys ir eglės, kurias galiu stebėti vos pakėlusi galvą nuo kompiuterio ekrano,
tokios...linksmos, pagaliau gavusios kuo prisidengti nuo šaltų vėjų, o oras
aplinkui tiesiog pritvinkęs vilties kvapo- pirmasis sniegas, kuris turėtų
šaldyti, iš tikrųjų šildo. Įsivyrauja nerimąstingos pilnatvės nuotaika.
Tokia ir ta „Kelly Kamily“ muzika,
pilnai persisėmusi kažkokio neįprasto keistumo, kaip ir šis metų tarpsnis, po
juodos, paskendusios pilkumoje, užleidžiantis vietą baltai, paskendusiai
juodumoje.
Keista "The Kelly Family" ir pirmojo sniegelio sąsaja, be tokia jau ji yra- mano galvoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą