2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

"bUDYNIŲ DIENOS"



Žinot, pastebėjau keistą tendenciją. Šį semestrą (ne)(si)mokiau(si) estetikos ir skyrelis apie postmodernizmą ir modernizmą mano galvelėje taip įstrigo, kad norėdama jo atsikratyt NET pradėjau pati žaisti su eilėmis. Man tai visiškai NESISEKA, bet pagal (post)modernizmo reikalavimus (kurie „laisvai“ tariant yra labai „LAISVI“) ranka (ne AŠ) užrašė tokį eilėraštuką...
 tai, kad jau šiandien taip noriu pajuokauti, kodėl to nepadarius RIMTAI?
Dabar ŽIEMA- pakalbėkim apie praėjusį RUDENĮ.

bUDYNIŲ DIENOS


budynių dienomis   kada smiltynai
pūva dvokiančiam prūde
traukiu mūzas iš savęs versčia    kad
nenugrimzčiau vegetuojančiam liūne

matau    savisuėdusiam H2O    medžiai
juodi   išvirkšti    jokios žinios neverti
               ką duoda man šis nejudantis vaizdas kai
spoksau į jį ištempus vyzdžius

jis neveda niekur    kaip pavadint tą
bevertį   tik dėl savęs susikurtą paveikslą
       fikcijos išdaiga   tikrovės atspindžiu
       kitos būties užuomazga pervirkščia

atspindžio tikrovė   manęs jame nėra
o ir kaip galėtų būt    vandens teplionė tokia
tyli   norint save pamatyt reiktų pult
       ir viską sudrumstą    rūpesčiui palikt


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą