Skyrybos
aptaškei mano purviną
langą lietum
vanduo maišės su dulkėm
ir žemyn bėgo
mano suteptas šešėlis
ir aš galvojau apie
karvės viduriuos
susirangiusią vaikystės
vasarą
likusią neišnešiotą
nepamatytą
nes su tavim išėjau per
anksti
o dabar kieme
nutoldamas suurzgia BMW
tu aptaškai mano langą
lietum
ir suprantu kad nemyliu
kad jau vėlu
banalu
jau nepaleidau
kiaušinių į veidą
jau nepakalbėjau be
kultūros
tik tęsiau nerti dar
vieną
apvalios servetėlės
eilę
mačiau savo suteptą
šešėlį
ir galvojau apie tą
neišnešiotą vaikystės vasarą