Štai ir prabėgo pavasaris. Nutirpo
sniegas, iš gatvių ir pakelių buvo nurinktos šiukšlės, nužydėjo narcizai ir
tulpės, nupjovėm pirmąją pavasarinę žolę. Nepastebėjom, o jau spėjo nukristi ir
paskutiniai obelų žiedai užleisdami vietą žaliems vasaros lapams. Visko per tą
pavasarį būta...
Na, o paskutinį jo vakarą leidžiu
klausydama Polo Nutini ir jo debiutinio albumo „These Streets“ pasirodžiusio
prieš septynerius metus (kaip greit bėga laikas).
Man tikrai patinka Nutini balsas
ir jo dainų tekstai, todėl ir nusprendžiau, kad jis puikiai tinka pavasario
palydėtuvėms. Šiame dainininko albume rasime jau klasika tapusius jo singlus „Jenny
Don‘t Be Hasty“, „New Shoes“ ar „Last Request“. Jei reikėtų apibūdinti,
sakyčiau, „These Streets“ yra gan ramus, niekur neskubantis, ištęstas
(neblogąja prasme) ir kiek lyriškas bei nostalgiškas albumas, todėl jis šiokia
tokia priešingybė po jo sekusiam naujam 2009-ųjų Polo darbui „Sunny Sides Up“,
kur išgirstame keletą gyvybingesnių takelių ir vos vos ne Dylan‘ą.
Nors nei pirmas, nei antras
albumas nenusileidžia vienas kitam kokybe, tačiau su pirmuoju mane, visgi,
sieja nostalgiški prisiminimai apie pačią tingiausią savo gyvenimo (kol kas)
vasarą, todėl, svajodama apie ją, pasiilgdama tingulio ir atsisveikindama su
karštu pavasariu, klausausi „These Street“.
Šio albumo Europoje parduota
daugiau, nei 2 milijonai kopijų, Airijoje ir Šveicarijoje jis tapo auksiniu, o platininio
statusą pelnė Airijoje (×2) bei Jungtinėje Karalystėje (×4).
Mano nuomone, tai geras albumas
norint ramiai praleisti vakarą, tingiai besivartant lovoje, ką aš dabar einu ir
padarysiu.
Gero paskutinio pavasario vakaro,
tikėkimės, kad vasara neužsibaigs su vasaros sezono pradžia, kaip Lietuvai
įprasta.
Iš „These Street“ albumo
pasiklausymui pridedu jau minėtus „Jenny Don‘t Be Hasty“, „New Shoes“ ar „Last
Request“ bei „Rewind“.