"Sniego kalėjimas" 2012

„Klausyk, tu, kvaila, amerikietiška iškamša. Kol tu čia sėdėdamas šildei savo subinę, mes bandėme išgyventi viename namelyje su vokiečiais. Ir mes išgyvenom. Dauguma. Ir dabar aš atgavau savo žiebtuvėlį, o ant viso kito- man nusispjaut.“

Lachlan Nieboer

Būtent tokiais žodžiais baigiasi šias metais sukurtas filmas- apie keistomis aplinkybėmis užsimezgusią, nesutaikomų karo priešų, vokiečių ir britų vienadienę draugystę- „Sniego kalėjimas“ („Into the White“).

Istorija, paremta tikrais įvykiais, nukelia mus į Norvegijos kalnus. Ten, 1940-aisiais, sudūžta vokiečių lėktuvas ir trys lakūnai per audrą priversti ieškotis užuovėjos. Po sąlyginai ilgos klajonės kalnuose jie randa tuščia norvegų namelį, kuriame nusprendžia apsistoti. Bet vos tik jiems pavyksta tai padaryti pasirodo anglai, kuriuos jie numušė.

Šitaip susiklosčius aplinkybėms, visi yra priversti dalintis gyvenamąja patalpa. Žinoma, būta ir kitų alternatyvų:

a)             vokiečiai, turėdami ginklus, galėjo juos nušauti;

b)             atsisakyti priimti juos po vienu stogu;

c)             visi galėjo ramiai pralaukti audrą, nesiskirstydami vaidmenimis.

Bet sutikime, tada viskas prarastų įdomumą ir nebūtų prasmės. Žmogus jau toks sutvėrimas, kuriam reikia jausti galią, ypač karo metais, nes galia tuomet buvo saugumo sinonimas. Kas ją turi, tas neliečiamas, kitaip tariant- šautuvo valdžia.

Rupert Grint, Lachlan Nieboer, Florian Lukas, Stig Henrik Hoff

Seniai bežiūrėjau kažką, kas būtų susiję su karu, todėl filmas pasirodė kaip tik laiku ir vietoje, palikdamas gerą įspūdį. Įtikinama vaidyba- pagrindinius vaidmenis atlieka iš „Skaitovo“ jau pažįstamas David‘as Kross‘as bei Hario Poterio žvaigždutė Rupert‘as Grint‘as. Įdomi istorija ir, žinoma, ginčai bei pokalbiai neišvengiami susitikus skirtingoms valdžioms atstovaujantiems žmoniems. Paliečiami pykdantys klausimai apie patriotizmą, žmogaus asmeninę laisvę, skirtumus tarp nacijų, svajones ir nuo jų nutolusią realybę.

David Kross, Florian Lukas, Stig Henrik Hoff

Visa ši istorija baigiama moralu, kad žmogus žmogui, vis dėl to, lieka žmogus. Bent jau vienai dienai, užribyje paliekant to meto aplinkybės, teigusias priešingai.

Filmą gali žiūrėti visi: ir tie, kurie mėgsta istorijas apie karą ir tie, kurie jų nekenčia. Pirmieji, jame atras nuotykį, o antrieji gaus šansą dar kartą įsitikinti karo absurdiškumu ir humaniškumo pergale.