Šiandien
viso mano dėmesio nusipelnė 2014-ųjų filmas „Nightcrawler“ („Nakties klajūnas“)
– režisūrinis Dan Gilroy debiutas. Tiesa, prisvilusiu blynu šis darbas nė iš
tolo nekvepia: stilingas, įtraukiantis, turintis ką pranešti ir vyriškai
stoiškas debiutas suveikia lyg šaltas stiklas dar šaltesnės vodkos po
bukinančios darbo dienos.
Filmo
istorija sukasi apie Luisą (akt. Jake Gyllenhaal), jauną vyrą Los Andžele,
kuris įvairiais būdais bando išgyventi šiame žiaurios komercijos ir ryšių
valdomame mieste. Būtį jam apsunkina ir tai, kad jis neturi jokio išsilavinimo,
o baigti internetiniai kursai darbdaviams pasitikėjimo nekelia, dargi, žinant,
kad jis – moralės neturintis vagis.
Tačiau
vieną vakarą, gabiam Luisui pasitaiko galimybė susipažinti su tamsiąja
žurnalistikos puse – laisvai samdomo žinių reporterio darbas jam pasirodo
lengvas kelias į sėkmę, tad nusipirkęs kamerą ir policijos raciją vyras imasi
naujo darbo. O dėl sėkmės ir garbės Luisas pasirengęs žaisti nepaisydamas jokių
taisyklių.
Prie
filmo sėkmės neabejotinai prisidėjo Jake Gyllenhaal, kurio sukurtas sociopato Luiso
vaidmuo verčia pristabdyti kvėpavimą. Net drįsčiau teigti, kad Luiso vaidmuo –
geriausias aktoriaus pasirodymas didžiuosiuose ekranuose: akimirką malonus,
ramus ir smalsus vaikinas netrunka tapti amoraliu šaltakraujišku įsakinėtoju. Gyllenhaal
kuria vaidmenį laisvai, nestokodamas charizmos, drąsos, užtikrintumo ir
šaltakraujiškumo; lygiai taip Luisas filmuoja avarijų ir žudynių aukas.
„Nightcrawler“
– tai nepatogus kinas, verčiantis permąstyti posakį „žurnalistikos džiunglės“.
Kas ir kodėl kuria naujienas? Kodėl žinių metu populiarėja smurtas? Kodėl mes
jį perkame pusryčiams? Dar svarbiau – kiek žmogus gali padaryti, kad patenkintų
paklausą. Smurtas – naujoji mūsų pramoga, apie kurią kalbame dienos metu, net
nesusimąstydami, kad žmogus, suteikęs šią pramogą mums, pažeidė visas moralės
normas. Ir dar daugiau – užsikąsdami pietus smurtu Jūs elgiatės taip pat.
Šis
trileris, tiems, kurie liko sužavėti filmų „Drive“ ir klasika tapusio Roberto De
Niro „Taxi Driver“. „Nightcrawler“ rasime tą pačią dar iš 1950-1960-ųjų metų filmų
atklydusią tamsą, ramiai tekančią aukštą įtampą ir fatališką pagrindį herojų,
kuris įrodo, kad pragaro nereikia ieškoti - jis yra čia.