Gyvenimo klišės
mano gyvenimo klišės pabiro
ant kelio tau mirus
mašinėlės karietos ir lego
laimingos pabaigos meilės
ir baltų žiedų planuoti lietūs
visa netikra asfalte paliko
iš rankų ant kelio pabiro
mano gyvenimo klišės
ant kelio suvaidintos
liūdnos netikros
suadytos grožinės vaizduotės
į šalikelę nurido pabiro tau
mirus viskas taip tikra
taip tikra taip geliančiai
tikra ant kelio klišės netikros
jom žaidžiau su meile
pamiršus tavo veidą tikrovėj
ir paliko asfalte tau mirus
mašinėlės karietos ir lego
namų židinio liepsnos ir anglys
šalikelėj liko pabiro netikros
mano gyvenimo iškreiptos klišės
–
tau mirus dėkojau
–
dulkėtam asfalto grindiniui
savo silpnom rankom
ir tavo mirčiai
