2012 m. lapkričio 8 d., ketvirtadienis

"Tobulas jutimas" 2011


Ar kada susimąstėte, kaip atrodytų mūsų pasaulis, netekus pojūčių? Kiek ir kaip tai pakeistų mūsų gyvenimus?  Štai ką manau aš: žmogus nori gyventi. Šis noras gali įveikti daug iškilusių kliūčių ir gali nuvesti labai toli.
Būtent apie šį norą ir pasakoja „Tobulas jutimas“ ("Perfect Sence"). Nepaisant to, jog tai apokaliptinė drama.
„Tobulą jutimą“ režisavo David‘as Mackenzie‘s, kurio debiutinis filmas „Paskutinė didžioji dykuma“ (2002) buvo parodytas Tarptautiniame Edinburgo kino festivalyje. Jo antrasis filmas „Jaunasis Adamas“ laimėjo keturis Škotijos BAFTA apdovanojimus ir sulaukė pripažinimo kaip geriausias britų vaidybinis filmas Edinburgo kino festivalyje. Juosta „Beprotnamis“ buvo atrinkta į Tarptautinį Berlyno kino festivalį 2007 m. ir taip pat apdovanota. Filmas „Halamas Fo“ (2007) tame pačiame festivalyje įvertintas „Sidabriniu lokiu“. Priešpaskutinio, visiems gerai žinomo, „Mergišius“ premjera įvyko „Sundance“ kino festivalyje 2009 m. 2011 m., tame pačiame festivalyje debiutavo ir „Tobulas jutimas“.
Filmo istorija pasakoja apie neseniai išsiskyrusią Suzaną (Eva Green), kuri dirba epidemiologe. Kartą, bedirbdama, ji susiduria su keistu pacientu. Tai sunkvežimio vairuotojas, kurį staiga ištiko nekontroliuojamas verksmo priepuolis. Dabar jis ramus, tačiau prarado kvapo pojūtį. Greit Suzana sužino, jog panašių atvejų yra visame pasaulyje. Vien Didžiojoje Britanijoje užfiksuota šimtas tokių pacientų, tačiau per pastarąsias 24 val. jų daugėja ir kitose šalyse. Aukų skaičiui jau beveik siekiant epidemijos lygį, Suzana susipažįsta su vietinio restorano virėju Maiklu (Eqan McGregor). Tarp jų užsimezga ryšys, o tuo tarpu paslaptinga liga vis labiau progresuoja...

Eva Green

Žinote, ką darė žmonės, po vieną netekdami savo pojūčių? Prisitaikė. Netekę uoslės, jie aštrino skonio pojūtį, netekę skonio, vėl prisitaikė, koncentruodamiesi į garsą ir lytą. Visa tai byloja apie paprastą žmonių užduotį- gyventi ir, kad ir kas šiandieną benutiktų, nenustoti to darius.
Sukrėtimai lanko mus kasdien, nelaimės, tragedijos, žūtys, dalykai, kurie nuo mūsų nepriklauso ir kurių negalime pakeisti, bet kol kvėpuojame turime stengtis, kad taip ir liktų.

Ewan McGregor

Kitas svarbus filmo aspektas, tai ryšiai tarp žmonių. Kiekvienam iš mūsų sunkiomis akimirkomis reikia turėti į ką įsikibti. Ypač svarbu tai pasidaro mirčiai kvėpuojant į nugarą: „Negaliu mirti viena... viskas taip ir pasibaigs, niekas manęs nepamils“,- sako Siuzana. Filme puikiai atskleidžiami kokie beprasmiai kartais gali būti mūsų savanaudiški kaprizai, dėl kurių kenčia mums patys artimiausi žmonės, tai gerai atsiskleidžia Maiklo personažo citatos: „Jos kvapas buvo drėgnas lyg rūsio, todėl palikau ją“ arba „Negaliu miegoti su kitu žmogumi, toje pačioje lovoje“. Visa tai: savigaila, neapykanta, kaprizai, pavydas, dviejų žmonių gyvenimuose tampa nebesvarbūs, kai susimąstome apie laiką, kuris mums dar liko.


Apie vaidybą šįkart nieko daug negaliu pasakyti. Jei darydami eksperimentą parodytumėm žmogui ištraukas iš ankstesnio filmo, kuriame vaidino Eva Green „Gimda“ („Womb“) ir „Tobulas jutimas“, o po to paklaustumėme ar tai tas pats personažas žmogus greičiausiai atsakytų, kad taip. Dėl šitos asimiliacijos, galėtume kaltinti Eva‘i kliuvusias panašias herojų charakteristikas, todėl nepamačiau nieko ko nebūčiau anksčiau mačiusi. Šių aktorių profesionalumas nekelia abejonių, jiems nieko neprikiši, tiesiog, mano manymu, nei vienam, nei kitam šis filmas nebuvo TAS.


Kalbant apie kritikų vertinimus, „Tobulas jutimas“ susilaukė jų įvairiausių, vieni jį vertino gerai, kiti ciniškai pašiepė, sakydami, jog visa, ką šis filmas pasako, tai, tik tiek, kad, galų gale, svarbiausia meilė.
 Dėl tokių prieštaringų vertinimų sakau: tai puikus filmas ketvirtadienio „snobo“ nakčiai, po kurios patys galėsite nuspręst: filmas buvo ko nors vertas ar nebuvo.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą