D. Gabaldon "Svetimšalė. Lemtingas susitikimas I, II"

Šiandien dalinuosi pirmaisiais įspūdžiais, kuriuos man paliko pradėtoji Dianos Gabaldon „Svetimšalės“ („Outlander“) knygų serija.

Pirmoji „Svetimšalės“ knyga dienos šviesą išvydo 1991-aisiais metais, o prabėgus lygiai dvidešimčiai metų – nuo 2011-ųjų – šią knygą lietuviškai pradėjo versti ir leisti Almos litteros leidykla. Kol kas lietuviškai turime pasirodžiusias septynias (arba tris su puse, atsižvelgiant į originalo leidimą) šios serijos knygas.

Būtent dėl šio, leidyklos padaryto, „skeltuko“ (dvi knygos lietuviškai = viena originali knyga) ilgai baidžiausi pradėti knygų seriją. Manau, galėjo būti pasirinktas patogesnis išleidimo būdas, kuris neužimtų tiek vietos lentynose ir taip neskaudintų piniginės, lietuviškiesiems knygos fanams. Na, bet neįsileiskime į technines smulkmenas, geriau pakalbėkime apie pačią knygą...

Pakolkas įveikiau vieną serijos knygą (arba dvi pirmąsias lietuviškame leidime: Svetimšalė. Lemtingas susitikimas I, II).

„Svetimšalė“ pirmiausia mus nukelia į 1945-uosius. Čia sutinkame pagrindinę knygos heroję Klerę Randal besimėgaujančią antruoju savo medaus mėnesiu Škotijoje. Kol jos vyras renka medžiagą ir tyrinėja savo genealoginį medį, Klerei atsitinka kai kas nepaprasto: apsilankiusi akmenų rate ant Kraig na Duno kalvos, moteris nusikelia į praeitį – į 1743-uosius Škotijoje, kai šalies klanai ruošiasi Jakobinų sukilimui. Pakliuvusią į rankas škotų klanui, Klerę įsuka tuometinis gyvenimas, o norint išsaugoti gyvybę moteriai tenka ryžtis keisčiausioms avantiūroms. Viena iš tokių avantiūrų – vedybos su kiltuotu Džeimiu Freizeriu.

Tikrai sunku šias knygas priskirti kuriam nors vienam žanrui, kadangi jose vienodomis gijomis susipina mokslinės fantastikos, romantikos, istorijos ir nuotykių literatūros elementai. Visgi, negalėčiau teigti, kad knyga išeina iš moterims skirtos literatūros ribų. Nepaisant to, kad joje gausu istorinių smulkmenų, senovės gydimo metodų aprašymų, socialinio gyvenimo vaizdų, knyga rašyta moteriškai auditorijai ir moterišku balsu -  pirmoji serijos knyga yra parašyta Klerės balsu. Pasakojimas pirmuoju balsu leidžia autorei atskleisti moteriškos psichologijos ir mąstymo subtilumus: ką jaučia Klerė atsidūrusi šviesmečiais nuo karštų vonių ir civilizuoto pasaulio malonumų? kas verda moters viduje, kai ši turi apsispręsti kurį laiką pasirinkti? ir kas laimi – geismas ar ateityje likusi pareiga? kur likusi ji gali pasiekti ir padėti daugiau? ir ar iš tikrųjų pasirinkimas priklauso nuo jos?

Esu pastebėjusi, kad Lietuvoje nemaža dalis moterų kaip patrakusios viešumoje kratosi moterų literatūros ir žodžių „meilės romanas“, lyg tai būtų kokia patologija, bet tokia pat dalis, visgi, perka šiuos po pagalve laikomus kūrinius. Būtų įdomu patyrinėti, kokios priežastys nulemia tokį moterų požiūrį į moters moteriai literatūrą. Viena aišku, kad didelė dalis tokio požiūrio kyla ne tik iš besikeičiančios moters padėties visuomenėje, bet ir pačios moters į save požiūrio kitimo. Bet vėl nuklydau nuo „Svetimšalės“...

„Svetimšalė“ tikrai nėra tipinis po pagalve laikomas „meilės romanas“. Ši knyga yra parašyta nestokojant profesionalumo ne tik žvelgiant į istorijos detalių išmanymą, bet taip pat ir meniškumo kriterijų: istorija nėra nuobodi, tekstas žodingas ir sąmojingas, o veikėjai natūralūs, išvengiant dirbtino nudailinimo.

Turiu pasakyti, kad autorei, kuri vieną dieną prisėdo rašyti, neturėdama jokios aiškios minties, kaip turi atrodyti jos pasakojama istorija, - ir žinančiai tik viena, kad istorija turi vykti Škotijoje ir vienas iš pagrindinių veikėjų turi būti kiltuotas vyras, - be galo pasisekė. Jos „Svetimšalė“ susilaukė tarptautinio pripažinimo bei buvo apdovanota RITA prizu, kaip geriausias metų romantinis kūrinys.

Sulaukusi ne vieno pasiūlymo leisti ekranizuoti šį kūrinį autorė visus atmetė, nes, mąstant logiškai, tiesiog neįmanoma šios knygos suspausti į kino filmą, kad ir su geriausiais norais; tačiau praeitais metais buvo pranešta, jog pagal šią knygų seriją bus kuriamas televizijos serialas, kuris, bent jau pažvelgus į režisieriaus kėdės pavardę -  Ronald D. Moore, manau, tikrai nenuvils knygos fanų ir praplės "Svetimšalės" gerbėjų auditoriją.

Jeigu mąstote, kaip mąsčiau ir aš, pradėti šią knygų seriją ar ne – negaliu nieko patari, tik susumoti viską: knygos apimtys yra baisioniškos, bet ją skaityti nėra nuobodu; jei jums nepatinka knaisiotis po istorinius dokumentus ir skaityti istorinių šaltinių, bet turite interesą susipažinti su Škotija ir jos klanų gyvenimu, taip pat patariu paskaitinėti šią knygą; jei mėgstate romantiką bei nuotykius taip pat neliksite nuvilti.

„Svetimšalė“ nėra tokia knyga, kuri pakeistų Jūsų gyvenimus ar verstų permąstyti savo gyvenimo vertybes – tai laisvalaikio skaitiniai, labiau orientuoti į moteriškąją auditoriją, kurie tiks norint atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos ar leidžiant nuobodžias atostogas ten, kur visai nenorėjote jų leisti.

Knygos ištrauką galite rasti čia: 

http://www.almalittera.lt/img/uploads/pdf/SVETIMSALE_Lemtingas_susitikimas_IIdalis_pavartymui.pdf

Taip pat, jei kas susidomėjote, ar iki šiol nematėte, pridedu ir šią vasarą turinčio startuoti "Svetimšalės" serialo pirmąjį anonsą: