Sapnų fotografijos. Zdzisław Beksiński

Pastaruoju metu vis peržvelginėju lenkų dailininko, fotografo ir skulptoriaus Zdzisław Beksiński (1929-2005) darbus ir negaliu atsistebėti jų magija. Keista, kaip kažkas, taip neseniai buvę visiškai svetima, pasidaro taip pažįstama. Būtent taip jaučiuosi ir apžiūrinėdama jo darbus.

Beksiński universitete buvo baigęs architektūros studijas, visgi, tolesniame kelyje, nepasirinko su ja susijusio darbo. Susidomėjęs fotografija, skulptūra ir tapyba, vyras žingsnis po žingsnio įsiliejo ir praturtino ne tik į lenkų šiuolaikinį meno pasaulį; jo darbais žavisi prancūzai, japonai ir didžioji dalis Vakarų Europos žmonių.

Zdzisław Beksiński garsėjo savo kūrybiniu procesu, kuris retai vykdavo neskambant klasikinei muzikai, kurią šis labai žavėjosi. Vyras neturėjo jokio formalaus išsilavinimo susijusio su daile, jos pasauliu, ir tai, mano nuomone, geras dalykas, kadangi kūrėjas išvengė „štampavimo“, o jo darbai išlaikė tik jiems būdingą originalumą. Autorius savo kūrybą apibrėžė ir priskyrė, kaip pats sakė, „barokinei“ ar „gotikinei“ manierai. Pirmąją manierą galime aptikti smarkiai besireiškiančią jo ankstyvuosiuose darbuose, kitaip vadinamuose fantastinio realizmo kūriniais, kuriuose vyrauja post-apokaliptiniai vaizdai su kaukolėmis, dykumomis, iškreiptomis formomis. Tuo tarpu antroji – gotikinė – maniera pirmuoju smuiku groja jo vėlyvuosiuose kūriniuose, kurie tampa labiau abstraktesni, ir priklausomi nuo formų.

Kaip ir ne vienas kūrėjas, taip ir Beksiński neišvengė to, jog ne visada jo darbai būdavo suprantami deramai. Dažnai žmonės šio autoriaus darbus priima kaip pesimistinius vaizdinius, tačiau pats jis nebuvo linkęs šių taip apibūdinti, savo kūrybą jis laikė optimistine ar net humoristine. Beksiński  nedomino jo kuriamų darbų prasmė ar galimos interpretacijos; apie tai kalba ir tai, jog nė vienam savo darbai jis nesuteikė pavadinimo.

„Noriu tapyti taip, tarsi fotografuočiau sapnus.“ – kažkada yra sakęs dailininkas. Ir, manau, tiksliau pasakyti, vargiai bebūtų galima. Jo darbai tikrai kaip sapnai: vieni aiškūs, kiti migloti, treti koncentruoti, tačiau visus juos jungia tas pats autoriaus rankos braižas, tas pats paslaptingumas, mistika, mirties, griuvimo ar eižėjimo nuotaikos; sapnų vaizdiniai, kurie mus aplanko neramiomis naktimis, ar puola iš pašalių ramiomis.

Pridedu keletą autoriaus darbų: