"Don Jon" 2013

Vėl naktelė, kai neima miegas, taigi žiūriu filmus. Šįkart pirmuoju mano sąraše tapo 2013-ųjų „Don Jon“ (Donžuanas). Filmas debiutavo Sundance‘o kino festivalyje ir susilaukė gan neblogų įvertinimų. Juosta – tai, visiems filmų mėgėjams jau gerai žinomo, Joseph Gordon-Levitt režisūrinis debiutas. Negana to, jaunas aktorius pats parašė filmo scenarijų ir dar sukūrė jame pagrindinį vaidmenį. Šventoji Trejybė viename asmenyje?

Taigis, apie patį „Don Jon“. Istorija paprasta ir, bent jau šiuolaikiniams lietuviams, suprantama: įsivaizduokit, tipo, pasportavęs kauniečio tipažo berniukas gyvena sau laimingas: butas, ratai, klubai, merginos, bažnyčia ir... porno.

Viename iš klubų Džonas sutinka rimtą ir karštą riešutėlį – Barbarą ( Scarlett Johansson), kuri visai nesiruošia greitai pulti į jo patalus, o pareikalauja ilgalaikės draugystės: pirmiausia pažinti vienas kitą, tada vienas kito draugus, tėvus ir tik tada...

Barbara sujaukia Džono viengungio gyvenimą, priverčia jį lankyti vakarinius tobulinimosi kursus, žiūrėti romantinius filmus ir, svarbiausia, uždraudžia jam žiūrėti porno. Atrodytų, dvejais trečdaliais ideali mergina. Tačiau tas vienas trečdalis kaip tik ir neramina Džoną, kadangi jis negali nustoti žiūrėjęs porno, kol, galiausiai, Barbara jį pričiumpa ir išsinešdina.

Vaikinas neliūdi. Grįžta į savo viengungio rutiną, kurią pertraukia tik vakariniuose kursuose sutikta vidutinio amžiaus moteris (Julianne Moore). Tai jai Džonas išsipasakoja ir tarp jų užsimezga abipusė draugystė.

Filmas jau pirmąją minutę sugebėjo pritraukti mano dėmesį ir prajuokinti atviru pagrindinio herojaus monologu, kuriame išpažįstama, kas jam gyvenime rūpi (jei gerai prisimenu): mano kūnas, mano butas, mano ratai, mano šeima, mano bažnyčia, mano berniukai, mano mergaitės, mano porno. Lengvas, optimistiškos gaidelės filmas yra apgavikas, nes jame užgaunama gan stiprios narcisizmo ir tikros meilės stygos . Kuo narcisizmas susijęs su porno? O kuo jis trukdo tikriems santykiams? Ir jei santykiai tikri, paremti abipusiu supratingumu, ar jiems gali sutrukdyti naivus narcisizmas ir porno? Argi nenusisekusiuose santykiuose būna kalta tik viena pusė? Ir svarbiausia – kas šiame filme tikrasis narcizas?

Sakyčiau, ne kiekvienam pirmasis filmas taip nusiseka, kaip „Don Jon“ nusisekė Joseph Gordon-Levitt. Savo ale romantine komedija jis kaip tikras Amūras šovė tiesiai į viduriuką: gazuota, gaivu ir šviežia.

Rekomenduoju „Don Jon“: lengvam kino vakaro diskursui;)