2014 m. sausio 4 d., šeštadienis

"Filth" 2013


Ką tik vakarienei sukirtau 2013-aisiais pasirodžiusią tragikomišką dramą „Filth“ („Purvas“). Filmą režisavo ir scenarijų jam rašė Jon S. Baird‘as remdamasis žymiojo škoto Irvine‘o Welsh‘o to paties pavadinimo knyga. Pagrindinį vaidmenį filme atliko James McAvoy, kurio kažkaip jau spėjau pasiilgti rimtesniuose darbuose.
Filth“ pasakoja apie Edinburgo policininką: psichiškai nestabilų narkomaną, alkoholiką, rasistą, įvairaus plauko iškrypėlį ir šiaip korumpuotą šiknių, kuris galėtų padaryti bet ką, kad tik gautų šiltą inspektoriaus vietelę. Tačiau paniręs į intrigų ir sekso liūną, pasimetęs eižėjančios sąmonės užkaboriuose bei pamiršęs pirmines savo pareigas – tirti įvykdytą nusikaltimą – Briusas sulauks gan netikėtos (bet neišvengiamos) įvykių atomazgos.


Po filmo peržiūros galiu pasakyti: ooojjjojoiiiii, teisus buvo James McAvoy viename iš savo interviu sakydamas, kad „Filth“ yra vienas iš tokių filmų, iš kurių kai kuriems žiūrovams neabejotinai norėsis išeiti, o žiūrintiems namie nuspausti „close“ mygtuką. Deja, nesu iš tų, kurie taip pasielgtų. Filmą surijau taip pat smagiai, kaip James McAvoy smagiai sukūrė jame iš vienos pusės šlykštų, atgrasų, nepateisinamą ir amoralų, bet iš kitos pusės – vienišą, (pasi)klystantį, nesuprastą herojų.
Filth“ tai tarsi degtukas, kuris prikištas prie degalų (mūsų mielos visuomenės) akimirksniu plieskia neišvengiama ugnimi. Mano nuomone toks ir turi būti menas, menas ne forma, bet turiniu: skeliantis diskusijas, šokiruojantis, sukeliantis davatkų nepasitenkinimą ir parodantis tai, kuo mes dabar gyvename – kokiose balose skęstame.
Ši kino juosta patiks tiems, kurie nebijo pūlinių estinčių visuomenėje, kuriems tinka žvelgti į viską atvirai ir tiems, kurie žodį tabu, norėtų išgyvendinti iš visų žodynų vien dėl principo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą