2014 m. rugsėjo 12 d., penktadienis

"Kėdė", arba rudens vaizdelis



Kėdė

Kėdė ant kurios augta,
padengta keliais
emalės sluoksniais:
pro rudens pūdomo
klevo lapo spalvą
šviečia šūdas, o po jais
laikus, kai tavęs nebuvo,
 mena tikroji pušis. –
Tą kėdę, tokią mažą,
senelio tvirtintą nekartą,
matai liūčiai nuėjus;
tuščioj dirvoj, tarsi
ten būtų išaugus:
nuo drėgmės ir
iš žemės kylančio šalčio
atsiplaudę dažai, dažno sėdesio
nugludinti nelygumai.
Tiek darbų
ant jos nudirbta sėdint:
nuimti burokai,
nuvalyti kopūstai,
išižyti žirniai ir pupos.
Bet kodėl pamiršta ji 
darbus nudirbus?

1 komentaras: