Šiandien vaikščiodama lauke po
savo kojomis pajutau atšylant žemę. Jau netoliese pavasaris. Palikdama žemėje
savo pėdų įspaudus susimąsčiau apie gamtos ciklus ir visa ko amžiną laikinumą.
Būtent - amžiną laikinumą. Visa ką mes darome: gimstame, augame, bręstame, -
tai mūsų laikinumo dalis, o štai Žemei tai dalis amžinybės.
Mano įspaudai, kuriuos palikau,
netruks būti pakeisti kitų įspaudų, praėjusių čia vėliau nei aš. Galbūt juos
sumindys kaimynų vaikai (jei dar nesumindė), o gal pavyks tik kitoms kartoms,
kitokioms gentims? Niekada nežinosi. Galbūt jie taip ir liks pamiršti, juos
užpustys kitas žemės sluoksnis, o po kelių šimtmečių toje pat vietoje žais nepažįstamų
žmonių nepažįstami vaikai, visai nežinodami, kad ir aš myniau čia - šioje
ramioje ir apleistoje civilizacijos vietoje - savo takus.
Tikriausiai ir pati vieta jau bus
pasikeitusi. Galbūt nebeliks miškų, po kuriuos kaimo moterys vaikšto
uogaudamos; nebeliks ir mano senelio sodintos slyvos, galbūt niekas
nepasirūpins ir neiškels inkilų, kad paukščių čiulbėjimas žadintų iš miego.
Galbūt ši vieta visai nebebus miestelis, o tik koks nors miegamasis didelio
miesto rajonas, pilkas ir nekeliantis džiaugsmo. Ką gali numatyti?
Tik žinau, kad nors Žemės ciklai
ir kartojasi, kad po žiemos atrieda pavasaris, bet mums jis niekada nebūna toks
pats kaip praeitasis. Mes laikini ne tik savo kūnu, bet laikina ir mūsų dvasia,
sprendimai ir principai, kurių manomės besilaiką.
Viena mintis gali pasukti žmonių
pasaulį kita linkme, vienas žodis atspindi visa ko neapčiuopiamumą, o žemėje
įspausta neryški ir po truputį laiko nutrinama pėdos žymė patvirtina visą
manęs, žmonijos kartų laikinumą, kurį mes linkę perduoti ir Žemės paviršiui.
Mes keičiami jį pagal laikinus savo įgeidžius ir bandome įspausti savo laikinumą
į Žemės amžinumą. Iš čia ir kyla tas amžinas laikinumas, sujungiantis visus
kada gyvenusius žmonės: vieni pastato, kiti nugriauna ir pastato savo, treti
prilipdo savo ir galiausiai visa griūva užleisdama vietą dar nematytam.
Taip ir su ta mano pėda. Kaži
koks jos bus jos lakinas likimas?
Gero Didžiojo ketvirtadienio. Bėkit
šluostyti namų ir nešti iš jų visa kas nereikalinga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą