EDEN: Nostalgija ir Dante Gabriel Rossetti

Vakar per literatūros paskaitą dėstytojas, apkalbėdamas prerafaelitų broliją, po auditoriją panešiojo keletą Dante Gabriel Rossetti darbų, ir visai netikėtai priminė, kaip aš paauglystėje žavėjausi šio dailininko darbais. Taigi, pamaniau, kad pasiduosiu nostalgijai ir trumpai su šiuo dailininku supažindinsiu ir Jus.

Rossetti (1828 – 1882) gimė emigrantų iš Italijos šeimoje, Londone. Dar besimokydamas mokykloje, kaip ir brolis bei seserys, Rossetti, svajojo siekti poeto karjeros, bet, taip pat, jį žavėjo ir dailininko profesija. Studijuodamas Karališkojoje Akademijoje Rosseti susižavėjo Viduramžių Italijos menu. Šis susižavėjimas Rossetti atvedė iki to, kad, kartu su savo draugu, taip pat tapytoju, Ford Madox Brown, jis prisidėjo prie prerafaelitų brolijos, kuriems būdingas ypatingas susižavėjimas viduramžių menu.

Prerafaelitai teigė, kad iki Rafaelio laikų, kiekvienas baldas buvo – meno kūrinys, nes stalius gebėjo suteikti baldui meno kategoriją, o nuo romantizmo pradėjus kurtis fabrikams, kurie perėmė baldų gaminimą ir juos atpigino, baldai ir menas tapo atskirti, kadangi baldai gaminami vienodi, laikantis standartų – jie praranda savo individualumą.

Iš prerafaelitų dailinikų Rossetti darbai mane labiausiai traukia, nors negalėčiau tikslai įvardyti priežasties.

Visuose jo nutapytuose portretuose pirmiausia į akis krenta centrinė modelio figūra, kuri būna tokia tobula ir hipnotizuojanti, kad dažnai gali pražiopsoti vien tik į ją, pamiršęs, kad darbas turi ir ne ką prastesnį foną! Man patinka spalvos, jo pasirenkama perspektyva bei modeliai, ypač darbai, kuriuose jam pozuoja Jane Morris – jo draugo žmona, su kuria šis, kaip ir su daugeliu savo modelių, turėjo meilės intrigą – bei Elizabeth Siddal.

Su paskutiniąją labiausiai žavintis Rossetti darbas man yra „Beata Beatrix“ (iliustruojama Dantės, kuriuo autorius be galo žavėjosi, „Pragaro“ tematika: laukianti Beatričė), o mėgiamiausią darbą su Jane, net sunku išrinkti, kadangi ji pozavo nemažai daliai dailininko kūrinių. Visgi didelį įspūdį palieka „Pia de' Tolomei“, „The Blue Silk Dress“, „Whater Willow“ ir „The Day Dream“.

Dar vienas modelis, su kuriuo autorius pasiekė nuostabių rezultatų buvo Alexa Wilding. Su šiąja išskirčiau tokius autoriaus tapytus darbus kaip „Veronica Veronese“ ir „La Ghirlandata“.

Jei kalbėsime apie autoriaus įtaką tolesniam menui, vertėtų paminėti, jog jo darbai – tiek tapyba, tiek rašytos poemos – turėjo nemažos įtakos Europos simbolistų kūrybai. Taip pat Rossetti darbai minimi ir kalbant apie estetizmo ištakas kaip vieni iš tų, kurie ir davė paskatas kurtis minėtojo meno krypčiai.

Prieš palikdama Jus su Rossetti darbais, turiu pastebėti, kad tapytinė jo kūryba nėra vientisa – pirmieji autoriaus darbai yra tapyti kiek kitokia maniera ir naudojant kiek blankesnius spalvų derinius, todėl manęs jie tiek netraukia, kiek vėlesnieji, kuriuos – jau anksčiau pavardintus – jums ir siūlau peržiūrėti.