„Vieversys“
miškai tie
neperžengiami –
įėjau ir
smuikų tamsumoj
neberandu
tavęs; –
o, kad
pasakytum...
kad dar
spėčiau
sužinot –
bet dabar
jau
vieversys
tesi, –
tam balse
pranyko
mano pasakų
tikrovė,
dalis manęs
po žemėmis
palindo, –
tylos
žodžiai
užauginti
tavy
išskrido
vieversiu
grįžti –
nespėjau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą