"Nebraska" 2013

Šiandien apie 2013-ųjų filmą „Nebraska“. Filmas debiutavo Kanų kino festivalyje, čia, pagrindinio vaidmens atlikėjas, Bruce Dern gavo ir palmės šakelę kaip geriausias aktorius - jo darbas tikrai neginčytinas. Akademijos apdovanojimuose filmas taip pat neliko nepastebėtas – nominuotas šešiems apdovanojimams. Tokia sėkmė, nebus apsiėjusi ir be jau pažįstamo ir savo braižą turinčio, režisieriaus Alexander Payne darbo. Kritikai šiam filmui negailėjo aukštų įvertinimų, na, o man, pažiūrėjus, sukilo gan prieštaringų minčių, ar jis tikrai vertas tokių reitingų. Pro akis filmas praslinko lengvai, juokiantis ten, kur reikia, graudinantis ten, kur reikia graudintis, susimąstydama, ar tai nėra pigūs triukai, kuriais bandoma užmaskuoti silpnąsias vietas. Toks mąstymas ir sukėlė man vidinį ginčą, ir net dabar, negalėčiau pasakyti, kur teisybė, bet primygtinai verčiama, matyt, nueičiau su banda.

Nesu abejinga kelio dramoms-komedijoms, mat, jose visada gali rasti ką gero. Atstumas nuo A iki B, puiki priemonė parodyti žmogaus viduje vykstančius vertybių pervertinimo, savęs suradimo, susitaikymo procesus.

Šiame filme per keletą valstijų, nuo Montanos iki Nebraskos, keliauja tėvas ir sūnus. Jų kelionės tikslas – atsiimti milijono vertės laimėjimą. Tėvui, šis tikslas, jo pasiekimas, žada jo asmeninių svajonių išsipildymą, sūnui – tai kelionė iliuzija, suvokiant, jog nėra jokio laimėjimo, kuriuo taip tiki tėvas.

„Nebraska“, tai juodai balta kelionė, bandant pasiekti tikslą, kurio nėra. Ji persmelkta iš karo parsineštos melancholijos ir jaunystės dienų nostalgijos, jas abi įprasminančio humoro. Šių dalykų esame verčiami nesitraukti nuo ekrano; ne todėl, kad jame būtų rodoma kažkas neįprasto ar šviežio, o todėl, kad ten galime atpažinti savus, jei ne tėvus, tai senelius, kurių paskatos veikti labai dažnai mums nesuprantamos.

Ši kelio drama kartu pasiima ir mus, versdama pamąstyti, koks svarbus yra tarpusavio supratimas, žmogaus, kuris tave išaugino, pažinimas ir jam jaučiama pagarba.

Visgi, mane užkabino ne tiek tėvo ir sūnaus santykiai, ar santykiai tarp skirtingų kartų, kiek santykiai tarp tos pačios kartos žmonių: tarp tylaus, atrodytų į kontempliaciją panirusio, vyro ir nuolat priekaištaujančios žmonos, tarp brolių, pusbrolių, žmonų, draugų - stebėdami juos atpažinsime (ar bent jau aš atpažinau), viena vertus, giminės saitų, draugystės trapumą, kai iškyla pinigų ir skolų klausimai, kita vertus - jų nepanaikinamumą. 

Filmas tikrai nėra pagamintas valgyti nemąstančioms masėms, ir kaži ar kiekvienam jis patiks. Tai juosta apie provincialus, jų praėjusias gyvenimo dienas, padarytus pasirinkimus ir gyvenimą juose; tai rami ir tyli juosta, bet mums kalbanti daug.