Šiandien noriu
atsijungti nuo besaikio vartojimo ir trumpam sustoti prie 2015-ais puikiai
įvairiuose kino festivaliuose įvertinto graikų režisieriaus Yorgos Lanthimos
kūrinio The Lobster (Omaras).
Kino juosta nukelia į
netolimą distopinę ateitį, kurioje vieniši (ar jais tapę) žmonės apgyvendinami Viešbutyje; jame per 45 dienas turi
susirasti antrąją pusę arba bus paversti pačių pasirinktais gyvūnais.
Iš anksto žinodama
tokią filmo anotaciją, tikėjausi, kad pažiūrėsiu dar vieną juostą, kurioje bus
apmąstoma vienišumo šiame sociume problema, tačiau teko nusivilti – sulaukiau
daug daugiau.
Filmas ne tik kalba
apie vienišumą, apie vienišumo fabriką, kurį pavertėme savo tikrove (ir vis dar
aktyviai verčiame). Taip pat jis kvestionuoja socialumą, kaip žmonių išradimą
apskritai. Kalbama apie dalykus, kuriems ryžtamės, kad pabėgtume nuo vienatvės.
Ir kaip lengvai žmonių rasė gali būti pavergta stipriai angažuotų struktūrų.
Gal ir keista, tačiau
kūrinys man pasirodė artimesnis teatro vaidinimui, nei filmui. Kažkuo
primenantis automatinį ir mechanizuotą Becketto pasaulį, kuriame žmones lyg
teatrines lėles tampo kažkas kitas: sistema, normos, beprasmybė, negalėjimas, niekas.
Lėti vienas kito medžioklės kadrai, vis pasikartojantys veiksmai, kelia jausmą,
kad už kadro, už žodžių, už to kas pasakyta, dar kažkas slypi, o gal ir ne, bet
tu vis tikiesi ir lauki...
Kino juostos charakteriai
– stipriai paveikti sistemų, į kurias pakliuvę. Jie nekvestionuoja tų sistemų tiesų,
moralės normų – priimdami viską, ką jos siūlo: Viešbutis – vienas kito medžioklę, būtinybę susirasti porą; Vienišųjų gauja – gyvenimą be flirto ir
šaltą masturbaciją. Rašydama net ėmiau galvoti, jog visi filmo charakteriai
(daugiau ar mažiau) yra paveikti Stokholmo sindromo. Jie yra pavergti savo
kankintojų, persisėmę jų dogmomis. Ypač tai išryškėja stebint Emą, kuri už Vienišųjų gaujos taisyklių pažeidimą yra
paverčiama akla, nors jai kalbant su Deividu galima pastebėti, kad dar ji laikosi Viešbučio nurodytų normų.
Filmo pabaiga – atvira.
Žiūrovas paliekamas laukti ar Deividas išsidurs akis, kad taptų tikra Emos pora. Juk Viešbutyje jiems
buvo pasakyta, kad poros turi būti viena į kitą panašios.
Neatsilaikiau ir, pasibaigus
filmui, sukūriau savo pabaigą (nei optimistišką, nei pesimistišką). Jis neišsidūrė akių, bet jai pasakė, kad
išsidūrė.
Bent jau norėčiau, kad jis būtų taip pasielgęs, nes tada...
