Patenkinti
žmonės
Patenkinti žmonės, radę pretekstą
Nemirti; laimingi tie, kurie radę
Dėl ko būtų verta išeiti anapus, o visa
Kita lieka tiem, kurie nejaučia –
Man, galbūt tau ir daugeliui kitų.
Platus pasaulis, kuriame pasilikti
Mum tiek pat svarbu, kiek ir išeiti.
Mes nenorime nei gyventi, nei mirti –
Mes iš vis nežinome ko norim. Galbūt
Dienos, kuri padėtų atrasti ko mum
Trūksta, o gal laukiam Apreiškimo,
Tikimės susigrąžinti prarastą kadais
Pilnatvę ir brangiosios sielos vientisumą.
Galbūt mes tikimės, kad tuomet
Pasaulyje atsiras aiškios spalvų ribos,
O gal kaip tik jų neliks – dabar juk
Nematom. Negirdime, todėl klykiam
Ir nejaučiame, - gal tai ne mūsų valia,
O gal nenorim, nes taip lengviau gyventi.
Išgyventi. Lengviau apsaugot save
Sulindus nejautrumo kiaute, į kurį
Niekas neįleidžiamas, iš kurio patys
Negalime išeit. Išsilaisvint. Keistas
Pasaulis, kuriame tau viskas vienodai
Nesvarbu, kuriame gali palikti visa, ką
Kaupi, akimirksniu, neatsisveikinęs; ar
Gyventi su tuo – tame – amžinybę.
Niekas nėra svarbu tiem, kurie nejaučia,
O ar blogai tai, ar gerai – kas pasakys?
Patenkinti žmonės, radę pretekstą
Nemirti; laimingi tie, kurie radę
Dėl ko būtų verta išeiti anapus, o man
Nesvarbu, čia ar ten. Buvimas nesvarbu.
Nejausti juk gali visur, nesuradęs, nei
Dėl ko gyventi, nei mirti ir pūti anapus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą