2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

Atviri langai, tvanki naktis, arba svetimos paklodės



Svetimos paklodės

Ir tvankią mėnesienos naktį, atsiduodančią prakaitu švankiu ir
svetimu – ne mano, o paliktu seniau, galbūt, dviejų, kurie
kartu jau nebeprakaituoja naktimis, - jaučiu kaip įsisenėjęs
kvapas, nuo kūno šilumos po kaldra, vėl tampa skysčiu ir
limpa man prie strėnų. Drėgmė ir tas aitrus kvapas, nuo kurių
pabudau, nebeleidžia užmigti; mano mintys klajoja visur, tik
ne mano pačios galvoje. Nenustygstu – mėšlungis pradeda
traukyt raumenis vieną po kito. Kyla neaiškus nepasitenkinimas
ir neatpažintas troškis nusidėti, - o gal jau nusidėta? Norėčiau
klykt – paklodės erzindamos, suteptos kitų skysčiu, paženklintos
Kitų kvapu veliasi apie kojas ir vienos blakstienos negali pasiekti
Kitų. Negalėdama smigti į nebūtį, galvoju apie gyvenimą, seksą
Ir beprasmišką neviltį, kurios čia nereikia, - galbūt, tik mano
Apsunkusioms ir neramiosioms kojoms. Langas prieš mane atviras,
Turėtų išsisklaidyti mane apsupusią lipnią ir nepažįstamą
Drėgmę, bet pro jį atskinda tik dar šlykštesnis antro galo tvaikas,
Galbūt, jis net stiprensis už tą, kuriame gulu, - nors, kai pagalvoji,
Visa normalu: jei kiekvienas naktį prasidaro savus langus, tai
Jų asmeninė smarvė tampa vieša, ji susilieja su kitomis, į save
Panašiomis ir – nori ar ne – tampa bendra ir kiekvienam prieinama.
Staiga mano neramus vartymasis, bandant su(pri)sitaikyti, yra
Pertraukiamas vaiko klyksmo, kuris net sudrasko monotonišką
Svirplių grojimą, siekiant prisivilioti ir pasėti save patelės įsčiose.
„Ne aš. Nenoriu.“ – suklykia ir kartoja vaikiškas balsas be perstojo
Dusliai – jo tonas išduoda kartėsį, pasišlykštėjimą ir užsibaigia
Bejėgiškumu, supratus, kad niekas nuo jo žodžių nepasikeis.
Antra valanda dūšnos nakties. Taip ir nesuprantu iš kur atsklido
Tas nuneigiantis klyksmo garsas? Bet staiga prisimenu, kad
Gulu kitų pataluose, kad nieko čia nėra mano, o tik paveldėta.
Ir tas nelaimingas dar galintis jausti kūdikis – juk tai aš pats. Dar.
Kol kitų paliktas kvapas užvaldys mane, įsiskverbs į odą taip, kad
Bus per gilu nušveisti muilu, taip, kad net minties nekils ką šveist.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą