Lietingai saulėtą dieną, noriu Jus
supažindinti su buvusia savimi.
Kiek save prisimenu, nuo pat mažumės, vos iš
mamos pavyko nukniaukti rašiklį, aš pradėjau kur tik papuolė paišinėti
merginas. Pirmiausia tų merginų kūnai sudarė tik iš šapaliukų, vėliau atėjo
eilė ovalams, kol visas tas pomėgis išsivartaliojo iki to, kad pradėjau piešti
modelius ir juos rengti. Sakyčiau, gan keistas pomėgis vaikiui, kuris augo
kaime, niekada nematė madų kanalo ir nieko neišmanė apie žodį „dizainas“.
Vėlesniais metais, kai ši mano aistra tapo nebevaldoma, ir kai pradėjau kažką
nuraukti apie tą keistą žodį „dizainas“, pradėjau rimtai svajoti apie studijas
susijusias su dizainu: lankiau meno mokyklą, nepaliaujamai piešiau eskizus, pirkau madų žurnalus ir t.t.
Kol buvau vaikas tikslai žinojau,
kuo noriu būti – net abejonės nekilo.
Bet dabar esu tas, kas esu, o
vaikystės užtikrintumas kažkur išgaravo.
Neseniai kažko knisausi „paauglystės“ stalčiuose
ir radau pluoštą dar išlikusių savo darbelių. Juos peržiūrinėjant apėmė keistas
jausmas. Tikrai keista žiūrėti į aistras, kurios „perdegė“ ir galvoti: nejau aš
šituo užsiėmiau?
Ką gi, tikrai užsiėmiau. O dabar,
norėčiau kartu su Jumis pasijuokti. Kaip manot, gera dizainere būčiau
buvusi?:DDD
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą