"Eden" 2013

Šiandien pas mane  Megan Griffiths 2013-ųjų filmas „Eden“ („Rojus“). Tai filmas pasakojantis istorija apie jauną azijietę merginą, kuri vieną vakarą yra pagrobiama nepažįstamo vaikino ir įtraukiama į nepilnamečių prostitucijos liūną. Eden – būtent tokį vardą jai atvykus duoda „stovyklos“ viršininkas, kuris be to yra ir Nevados valstijos policininkas.

Kaži ar pati mergina galėjo įsivaizduoti tai, ką pamatė atsidūrusi kartu su kitomis merginomis šitame nuošaliame prostitucijos gete. Grieštos taisyklės ir, tuo pačiu, lengvas chaosas šito geto „valdyboje“ verčia merginą stebėtis. Apie pabėgimą nėra ir ko galvoti – stovykla įkurta Nevados dykumoje, o pačiai jai yra grasinama.

Taip ir prabėga dveji metai. Bet Eden žino, kad neliks čia ilgai – ji pilnametė ir vaikinas, kuris ją užverbavo suklydo manydamas, kad ji jaunutė mergaitė. Žinodama kas šiame gete ištinka pilnametes (lavonas, lavonas, lavonas...) Eden supranta, kad turi griebtis bet kokių priemonių, jog išliktų. Todėl ji susidraugauja su jas klientams pristatančiu vairuotoju ir šefo dešiniąja ranka. Ši apsinarkašinusi, jautri, bet patikli asmenybė, pirmiausia, padeda Eden pelnat visų pasitikėjimą, puikios administratorės ir buhalterės vaidmenyje. Eden imasi iniciatyvos rodymo ir noro prisijungti prie „valdybos“, todėl gauna kai kurių privilegijų, kurios gali jai padėti...

Iš vienos pusės filmas puiki prevencinė priemonė prieš grįžimą „namo“ iš baro nepažįstamojo automobiliu. Iš kitos, stipri asmeninė išgyvenimo drama, kurioje norėdamas išlikti žmogus turi laužyti sau stuburą: slėpti žmogiškumą, principus ir įsitikinimus. Eden yra stipri kovotoja, tačiau tai, ką ji patiria pakeičia ją. Žmogus dėl išgyvenimo gali padaryti viską, net nukreipti ginklą į savo likimo draugę.

Galbūt todėl, po dviejų metų, skambindama savo tėvams Eden sukniai atsiliepia jų šaukiama tikruoju vardu – joje išgyventi pasisekė tik Eden.

Filmo žvaigždutei Jamie Chung „Southwest Film Festival“ už jos vaidmenį filme skyrė geriausios aktorės apdovanojimą, o režisierė taip pat neliko nepastebėta. Festivalių publika, kuriuose filmas buvo rodomas, savo balsus taip pat atidavė šiai istorijai.

„Eden“ - tai filmas, kuris pro akis prateka be didesnių sukrėtimų, o jį pažiūrėjus nelieka nemalonaus jausmo, todėl kitą rytą galima ramiai ir išsimiegojus keliauti darbo dirbti.