Spektaklis "DEMONAI"

    
       Neseniai teko apsilankyti  spektaklyje, pastatytame pagal anglo Richard‘o Everett‘o pjesę, kurią autorius sukūrė 2009 m.

        Autorius tekstine kūryba užsiiminėja tik nuo aštunto dešimtmečio pabaigos, o iki tol dirbo aktoriumi, suvaidino žymiuose septinto dešimtmečio filmuose („Jei“-“ 1968 m.; ir „Hamlete“- 1969 m.“). Vėliau pats įkūrė savo teatrą Londone („Upstream Teatre“), kuriam ir vadovavo. O nuo aštunto dešimtmečio pats ima kurti. Jo sąraše du kino scenarijai (Abrafaksas: po juoda vėliava", 2001 m.; "Du vyrai išeina į karą", 2002 m.) ir aštuonios pjesės ( žinomiausios: "Ranka prieš kumštį”, “Dabartis iš praeities”, “Pramogų angelai"). Taip pat autorius dažnai rašo BBC radijui, kuriam parašė trejetą pjesių.

Taigi, naujausias Everett'o kūrinys, psichologinė drama, pasakoja istoriją apie Haną- moterį autoavarijoje prieš metus netekusią vaiko ir nepajėgiančią atsigauti. Jos depresija ir abejingumas, kurį jau metus bando įveikti lankydamasi pas psichologą, kenkia ir ardo šeimą- neberasdami tarpusavio ryšio, vyras su žmona nutolsta vienas nuo kito ir savo skausmą malšina kas sau- jis užmezga romaną su kita moterimi, o ji savo jausmus ir mintis išlieja geram draugui Džeimiui.

         Kaip žinoma, ilgiau taip tęstis nebegali, todėl psichologas pasiūlo Hanai aplankyti jos vaiką užmušusį vyrą, atseit, sužmoginusi pabaisą ji nugalės neapykantą. Hana dvejoja, bet nuvyksta į kalėjimą ir susiduria akis į akį su realybe. Jos vaiką partrenkęs vyras taip pat žmogus, turintis savų problemų ir savų skaudulių: sergantis vėžiu, pamestas mylimosios ir užmušęs vaiką, vyras taip pat kenčia. „Nereikia, monopolizuoti skausmo“,- kartą įgelia Hanai vyras ir paaiškėja, jog tai tiesa. Susitikusi su žudiku Hana supranta, jog kenčia visi, visi turi demonų, su kuriais kovoja, ir kuriuos trokšta įveikti- arba būti jų sunaikintais.

        Lietuvių scenai spektaklį paruošė žymus teatro režisierius Gytis Padegimas, pasirinkęs spektakliui atlikti dvi skirtingas Klaipėdos teatro aktorių sudėtis- jaunesniųjų ir vyresniųjų. Režisierius sakė, jog tokį sprendimą pasirinko, nes kiekviena karta skirtingai išgyvena ir suvokia pjesės turinį.

Jaunesnioji aktorių karta. Hana - Renata Idzelytė

ir Džeimis - Linas Lukošius

        Aš lankiausi spektaklyje tada, kai jame vaidino jaunesnioji karta, ir mane iš tikrųjų pakerėjo Haną vaidinančios aktorės vaidyba. Tekstas iš jos sklido labai taikliai, ekspresyviai ir natūraliai. 

        Kalbant apie scenografiją- nustebino visiškas minimalizmas. Scenoje buvo tik ilgas baltas stalas ir nemaža tokios pat spalvos kėdžių. Patiems aktoriams moduliuojant inventorius virsdavo tai į Hanos namus, tai į psichologo kabinetą ar kavinę, kurioje Hana matydavosi su Džeimiu. Taip pat skirtingas erdves žymėjo fone besikeičiančios skaidrės- namus simbolizavo užuolaidos, kavinę- vyno taurės, psichologo kabinetą- atgal einantis laikrodis, kuris teisinga kryptimi pasuko tik tada, kai Hana galiausiai įveikė savo demonus.

        Asmeniškai man, nepatiko pasirinkti aktorių kostiumai. Stebint norėjosi kažko labiau koncentruoto ir sustyguoto, negu, kad buvo pasirinkta, retkarčiais ta nedermė mušė iš pusiausvyros, bet, kita vertus, juk tai psichologinė drama, kurioje dėmesys sukoncentruotas į pačių veikėjų vidinius išgyvenimus, o ne į išorinius faktorius.

       Apibendrinant, manau, kad, nepaisant smulkių, antraeilių minusų, tai tikrai vertas aplankyti spektaklis, savyje talpinantis daug opių klausimų ir problemų ( vaiko netektis, sutuoktinių santykiai, nutolimo vienas nuo kito problemos, bausmės teisingumo klausimas (vaiko žudikas , pasirodo, iš tikrųjų buvo nekaltas, nes berniukas pats nežiūrėjo kur eina)).

     „Demonai“  pirmoji šio autoriaus pjesės adaptacija mūsų šalyje ir tai tikrai brandus kūrinys, kurį pažiūrėjus užsinorima giliau susipažinti su autoriaus teatrine kūryba, telieka tikėtis, kad ateityje sulauksime tokios galimybės.