Prancūzų kultūrologas ir filosofas
Jean Baudeilard‘as rašo: „nelieka net menkiausios vilties, kad gyvenimo tėkmė
dar gali įgauti kokią nors prasmę.“ Tikrai dažnai taip ir atrodo. Einame per
gyvenimą žvelgdami nihilistiniu žvilgsniu, netikėdami niekuo- nei gyvenimu, nei
Dievu... Bet būna ir nušvitimo akimirkų. Būtent vieną iš šių akimirkų, man ir
suteikė filmas „Graikas Zorba“ („Zorba the Greek“).
Šis filmas susuktas pagal garsų to paties pavadinimo Nikos Kazantzakio romaną, kuris susilaukė ne tik ekranizacijos kine, pagal jį pastatytas ir baletas, kuriame man taip pat teko pabuvoti.
Sukurtas Michael‘io Cacoyannis‘o
1964 metais, savo
laiku filmas buvo nominuotas septyniems „Akademijos apdovanojimams“ ir iš jų
laimėjo net tris- už geriausią scenografiją, kinematografiją ir už geriausią antraplanį
vaidmenį, kurį atliko Lila Kedrova, filme vaidinanti Hortenziją.
Filmas pasakoja dviejų vyrų
draugystės istoriją. Bezilis (Alan Bates), pusiau graikas pusiau anglas, laukiantis
kol laivas jį nuplukdys Kreton, sutinka Aleksą Zorbą (Anthony Quinn), turintį
ir kitų vardų: „Spagetis“, nes ištysęs, „Kalifornija“, nes buvęs Amerikoje ir
galiausiai „Epidemija“, nes kur tik pasirodo, ten viską sujaukia. Šis graikas,
turi rankas, kojas, kurios dirba darbus, taigi nieko nuostabaus, kad, šitaip
įtikintas, Bezilis nutaria jį pasisamdyti. Kartu jie nuvyksta salon ir pradeda
tvarkyti paveldėtą kasyklą, tam Zorba turi pakvaišusių idėjų, reikalingų tik
įgyvendinti.
Anthony Quinn
Taigi, jie pradeda, bet koks būtų
vyrų gyvenimas, jei jų gyvenime nepasimaišytų moterų? Zorbą įkyriai kankina,
jaunystės svajose paskendusi ne pirmos jaunystės viešbučio savininkė, likusi
keturis kart „našle“ kai po karo išplaukė jos generolai. Beziliui, vėl gi,
ramybės neduoda našlė (Irene Papas), kurios geidžia visi salos vyrai, bet nė
vienas negali jos turėti, tik jam- kaip paaiškina Zorba- atviros rojaus durys,
tereikia ryžtis.
Irene Papas
Bet gyvenimas nėra vien tik
linksmybės, kurios praeitų be pasekmių. Atrodytų, nėra čia nieko linksma- visi
veikėjai filme turi ar įgyja skaudžias patirtis, kurios gali nutemti žmogų
pragaro gijomis žemyn, jei tik jis leisis. Zorba to ir moko- atsilaikyti.
Gyventi su aistra, neprarasti jos, kad ir kas benutiktiktų. Jam padeda šokis,
humoras, optimizmas. Žinoma, galime į jį žiūrėti kaip į lengvabūdį mergišių,
mėgstantį pasilinksminimus ir romą, bet tai nebūtų tiesa. Jis turi savų demonų
ir skaudulių, kuriuos įveikinėja taip, kaip jam atrodo geriausia.
Alan Bates
Vaidyba buvo nuostabi. Anthony‘s
Quinn‘as pasirodė kaip tikras gyvenimo ugnies ir savos filosofijos pilnas
graikas, verčiantis patikėti ir vėl pamilti tą saldų vaisių- gyvenimą, pilną
nemalonumų.
Filmas paliko įspūdį savo istorija,
sumaniais dialogais bei savita Zorbos filosofija iki kurios Hausui dar labai
toli.
Lietuva, o ir visas pasaulis,
šiandien išgyvena vertybinę netikėjimo ir prasmės neigimo krizę, todėl, mano
patarimas- pažiūrėkite šį filmą, pajuskite sirtakio ritmą ir, galbūt, šiandieninis
vakaras nusidažys kitokiomis spalvomis. O gal ir ne tik vakaras...
Zorba jums pamokys kaip gyventi ir šokti sirtakį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą