2012 m. lapkričio 23 d., penktadienis

"Graikas Zorba" 1964




Prancūzų kultūrologas ir filosofas Jean Baudeilard‘as rašo: „nelieka net menkiausios vilties, kad gyvenimo tėkmė dar gali įgauti kokią nors prasmę.“ Tikrai dažnai taip ir atrodo. Einame per gyvenimą žvelgdami nihilistiniu žvilgsniu, netikėdami niekuo- nei gyvenimu, nei Dievu... Bet būna ir nušvitimo akimirkų. Būtent vieną iš šių akimirkų, man ir suteikė filmas „Graikas Zorba“ („Zorba the Greek“).
Šis filmas susuktas pagal garsų  to paties pavadinimo Nikos Kazantzakio romaną, kuris susilaukė ne tik ekranizacijos kine, pagal jį pastatytas ir baletas, kuriame man taip pat teko pabuvoti.
Sukurtas Michael‘io Cacoyannis‘o 1964 metais, savo laiku filmas buvo nominuotas septyniems „Akademijos apdovanojimams“ ir iš jų laimėjo net tris- už geriausią scenografiją, kinematografiją ir už geriausią antraplanį vaidmenį, kurį atliko Lila Kedrova, filme vaidinanti Hortenziją. 
Filmas pasakoja dviejų vyrų draugystės istoriją. Bezilis (Alan Bates), pusiau graikas pusiau anglas, laukiantis kol laivas jį nuplukdys Kreton, sutinka Aleksą Zorbą (Anthony Quinn), turintį ir kitų vardų: „Spagetis“, nes ištysęs, „Kalifornija“, nes buvęs Amerikoje ir galiausiai „Epidemija“, nes kur tik pasirodo, ten viską sujaukia. Šis graikas, turi rankas, kojas, kurios dirba darbus, taigi nieko nuostabaus, kad, šitaip įtikintas, Bezilis nutaria jį pasisamdyti. Kartu jie nuvyksta salon ir pradeda tvarkyti paveldėtą kasyklą, tam Zorba turi pakvaišusių idėjų, reikalingų tik įgyvendinti.

Anthony Quinn

Taigi, jie pradeda, bet koks būtų vyrų gyvenimas, jei jų gyvenime nepasimaišytų moterų? Zorbą įkyriai kankina, jaunystės svajose paskendusi ne pirmos jaunystės viešbučio savininkė, likusi keturis kart „našle“ kai po karo išplaukė jos generolai. Beziliui, vėl gi, ramybės neduoda našlė (Irene Papas), kurios geidžia visi salos vyrai, bet nė vienas negali jos turėti, tik jam- kaip paaiškina Zorba- atviros rojaus durys, tereikia ryžtis.

Irene Papas

Bet gyvenimas nėra vien tik linksmybės, kurios praeitų be pasekmių. Atrodytų, nėra čia nieko linksma- visi veikėjai filme turi ar įgyja skaudžias patirtis, kurios gali nutemti žmogų pragaro gijomis žemyn, jei tik jis leisis. Zorba to ir moko- atsilaikyti. Gyventi su aistra, neprarasti jos, kad ir kas benutiktiktų. Jam padeda šokis, humoras, optimizmas. Žinoma, galime į jį žiūrėti kaip į lengvabūdį mergišių, mėgstantį pasilinksminimus ir romą, bet tai nebūtų tiesa. Jis turi savų demonų ir skaudulių, kuriuos įveikinėja taip, kaip jam atrodo geriausia.

Alan Bates

Vaidyba buvo nuostabi. Anthony‘s Quinn‘as pasirodė kaip tikras gyvenimo ugnies ir savos filosofijos pilnas graikas, verčiantis patikėti ir vėl pamilti tą saldų vaisių- gyvenimą, pilną nemalonumų.
Filmas paliko įspūdį savo istorija, sumaniais dialogais bei savita Zorbos filosofija iki kurios Hausui dar labai toli.
Lietuva, o ir visas pasaulis, šiandien išgyvena vertybinę netikėjimo ir prasmės neigimo krizę, todėl, mano patarimas- pažiūrėkite šį filmą, pajuskite sirtakio ritmą ir, galbūt, šiandieninis vakaras nusidažys kitokiomis spalvomis. O gal ir ne tik vakaras...
Zorba jums pamokys kaip gyventi ir šokti sirtakį.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą