Ar kada susimąstėte, kaip atrodytų
mūsų pasaulis, netekus pojūčių? Kiek ir kaip tai pakeistų mūsų gyvenimus? Štai ką manau aš: žmogus nori gyventi. Šis
noras gali įveikti daug iškilusių kliūčių ir gali nuvesti labai toli.
Būtent apie šį norą ir pasakoja „Tobulas
jutimas“ ("Perfect Sence"). Nepaisant to, jog tai apokaliptinė drama.
„Tobulą jutimą“ režisavo David‘as
Mackenzie‘s, kurio debiutinis filmas „Paskutinė didžioji dykuma“ (2002) buvo
parodytas Tarptautiniame Edinburgo kino festivalyje. Jo antrasis filmas
„Jaunasis Adamas“ laimėjo keturis Škotijos BAFTA apdovanojimus ir sulaukė
pripažinimo kaip geriausias britų vaidybinis filmas Edinburgo kino festivalyje.
Juosta „Beprotnamis“ buvo atrinkta į Tarptautinį Berlyno kino festivalį 2007 m . ir taip pat
apdovanota. Filmas „Halamas Fo“ (2007) tame pačiame festivalyje įvertintas
„Sidabriniu lokiu“. Priešpaskutinio, visiems gerai žinomo, „Mergišius“ premjera
įvyko „Sundance“ kino festivalyje 2009 m . 2011 m ., tame pačiame festivalyje debiutavo ir „Tobulas
jutimas“.
Filmo istorija pasakoja apie neseniai
išsiskyrusią Suzaną (Eva Green), kuri dirba epidemiologe. Kartą, bedirbdama, ji
susiduria su keistu pacientu. Tai sunkvežimio vairuotojas, kurį staiga ištiko
nekontroliuojamas verksmo priepuolis. Dabar jis ramus, tačiau prarado kvapo
pojūtį. Greit Suzana sužino, jog panašių atvejų yra visame pasaulyje. Vien
Didžiojoje Britanijoje užfiksuota šimtas tokių pacientų, tačiau per pastarąsias
24 val. jų daugėja ir kitose šalyse. Aukų skaičiui jau beveik siekiant
epidemijos lygį, Suzana susipažįsta su vietinio restorano virėju Maiklu (Eqan
McGregor). Tarp jų užsimezga ryšys, o tuo tarpu paslaptinga liga vis labiau
progresuoja...
Eva Green
Žinote, ką darė žmonės, po vieną
netekdami savo pojūčių? Prisitaikė. Netekę uoslės, jie aštrino skonio pojūtį,
netekę skonio, vėl prisitaikė, koncentruodamiesi į garsą ir lytą. Visa tai
byloja apie paprastą žmonių užduotį- gyventi ir, kad ir kas šiandieną benutiktų,
nenustoti to darius.
Sukrėtimai lanko mus kasdien,
nelaimės, tragedijos, žūtys, dalykai, kurie nuo mūsų nepriklauso ir kurių
negalime pakeisti, bet kol kvėpuojame turime stengtis, kad taip ir liktų.
Ewan McGregor
Kitas svarbus filmo aspektas, tai
ryšiai tarp žmonių. Kiekvienam iš mūsų sunkiomis akimirkomis reikia turėti į ką
įsikibti. Ypač svarbu tai pasidaro mirčiai kvėpuojant į nugarą: „Negaliu mirti
viena... viskas taip ir pasibaigs, niekas manęs nepamils“,- sako Siuzana. Filme
puikiai atskleidžiami kokie beprasmiai kartais gali būti mūsų savanaudiški
kaprizai, dėl kurių kenčia mums patys artimiausi žmonės, tai gerai
atsiskleidžia Maiklo personažo citatos: „Jos kvapas buvo drėgnas lyg rūsio,
todėl palikau ją“ arba „Negaliu miegoti su kitu žmogumi, toje pačioje lovoje“.
Visa tai: savigaila, neapykanta, kaprizai, pavydas, dviejų žmonių gyvenimuose
tampa nebesvarbūs, kai susimąstome apie laiką, kuris mums dar liko.
Apie vaidybą šįkart nieko daug negaliu
pasakyti. Jei darydami eksperimentą parodytumėm žmogui ištraukas iš ankstesnio
filmo, kuriame vaidino Eva Green „Gimda“ („Womb“) ir „Tobulas jutimas“, o po
to paklaustumėme ar tai tas pats personažas žmogus greičiausiai atsakytų, kad
taip. Dėl šitos asimiliacijos, galėtume kaltinti Eva‘i kliuvusias panašias herojų
charakteristikas, todėl nepamačiau nieko ko nebūčiau anksčiau mačiusi. Šių
aktorių profesionalumas nekelia abejonių, jiems nieko neprikiši, tiesiog, mano manymu, nei vienam, nei kitam šis
filmas nebuvo TAS.
Kalbant apie kritikų vertinimus, „Tobulas
jutimas“ susilaukė jų įvairiausių, vieni jį vertino gerai, kiti ciniškai
pašiepė, sakydami, jog visa, ką šis filmas pasako, tai, tik tiek, kad, galų
gale, svarbiausia meilė.
Dėl tokių prieštaringų vertinimų sakau: tai
puikus filmas ketvirtadienio „snobo“ nakčiai, po kurios patys galėsite
nuspręst: filmas buvo ko nors vertas ar nebuvo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą