Gertrude Stein

Beruošiant medžiagą studijoms mano akis užkliuvo už pažystamos Gertrude Stein pavardės. Turiu savybe, nuklysti į lankas, jei kas sudomina. Bloga savybė. Taigi, studijos buvo laikinai nukeltos į antrą planą, o aš nusprendžiau pagilinti savo žinias apie šią moterį „instituciją“. Ji- unikalus literatūros ir kultūros fenomenas.

Gertrude Stein

Gimusi žydų šeimoje, buvo paskutinis septintasis vaikas. Gertrūda augo Amerikoje, prižiūrima griežtos ir šiurkščios motinos, kuri mirė kai mergaitei buvo keturiolika. Po trejų metų mirė ir tėvas, bet Gertrūda neliko nuskriausta. Prieš mirtį tėvui pavyko sėkmingai investuoti į tramvajų verslą ir jauna mergina užsitvirtino pastovią finansinę padėtį visam gyvenimui.

Gertaude buvo, kaip mes pasakytume, dramblota moteris, bet jau nuo mažumės pasižymėjo intelektualiniais gebėjimais. Ypač ją traukė psichologija ir filosofija. Šiuos dalykus ji ir pasirenka studijuoti. Stein traukė neurologija, žmogaus dėmesio, atminties, mąstymo automatizmo reiškiniai. 1896 metais ji išspausdina savo mokslinį darbą „Motorinis automatizmas“. Noras tapti diplomuota psichologe Stein atveda į Hopkinso medicinos mokyklą, bet studijos moters netenkino- buvo nuobodžios. Todėl 1901 metais ji jas meta ir paskui brolį, su kuriuo ją visada siejo artimi ryšiai, išvyksta į Prancūziją.

Čia brolis ir sesuo įkuria garsiąją studiją Fleurus gatvės 27 numeryje, šalia Liuksemburgo sodo. Brolis Leo intensyviai lavina Gertaude skonį, kartu, galėdami tai sau leisti, jie ima supirkinėti paveikslus. Perka tokių autorių kaip Renoiro, Delacroix, Toulouse- Lautereco, Sezaine‘o, Picasso, Matisso, Gaugino darbus. Viena vertus tai gera investicija, kita vertus- parama neturtingiems ir dar negarsiems menininkams. Į galeriją šių paveikslų pažiūrėti rinkdavosi įvairiausio plauko menininkai ir rašytojai. Žmonės viliojo ne vien paveikslai, bet ir pati Gertaude- intelektuali moteris, asmenybė.
Jos salone lankose ne tik pradedantys rašytojai ir menininkai iš Prancūzijos ar Europos šalių, bet ir atvykėliai iš Amerikos. Tarp tokių atvykėlių buvo T.S. Eliotas, F. S. Fitzgeraldas, Ezras Poundas. Ypač artima draugystė užsimezgė tarp Stain ir Hemingway‘aus, kuris tuomet dar buvo visai „žalias“. Būtent Gertrūda jį pastūmėjo mesti žurnalistiką ir pereiti prie literatūrinio rašymo. Tai buvo ji, kuri priklijavo jam „prarastosios kartos“ etiketę. Deja, žmonių draugystė nutrūko įsikišus Stein sekretoriei, mylimajai ir draugei Alicai Toklas, kuri pavydėjo glaudaus ryšio vyravusio tarp Stein ir Hemingway‘aus.

                       

                                                    Gertrude ir Leo studijos tuometinis vaizdas

41-erius metus truko kita stipri Stein draugystė su Pablo Picasso. Pagerbdamas šią  draugystę 1906 metais Picasso net nutapė „Gertrude Stain portretą“. Išvydus portretą kažkas pakomentavo, kad Gertraude visiškai neatrodo kaip portreto moteris, o  Picasso atrėžė, jog atrodys.

Picasso "Gertrude Stein Portretas"

Pačios Stein kūrybai didžiulę įtaką turėjo Picasso ir Cezanne‘o kūriniai. Keista, bet Gertrūda bendraudavo su savo globotiniais tik iki tol, kol juos aplankydavo sėkme. Jiems išgarsėjus, ji- nepakeldama jų populiarumo- nutraukdavo ryšius.

Lietuvoje Stein labiau žinoma būten šiuo, modernistų „globėjos“, atžvilgiu ir mažai kas yra susipažinę su jos darbais iš arčiau. Kol kas mūsų šalyje nėra pasirodžiusių jos darbų vertimų. Iš dalies tai galime sieti su Stein propaguojamu rašybos stiliumi, kuris išvertus praranda savo dažnai daugiafunkcinę prasme. Pagrindinė Stein kūrybos tema žmonių bendravimas, jų tarpusavio santykiai. Kūryboje ji ypač grynino žodį, ieškodama subtilių jo prasmių. Įdomus jos stiliaus atradimas ir bruožas, tai ištęstos dabarties efektas, kuriamas kartojant žodžius ir gramatines formas.
Štai ištrauka iš apsakymo „Melanctha“, kur naudojamas žodžių pasikartojimas, gimdantis naujas prasmes: „ I don‘t see, Melanctha, why, you should talk like you should kill yourself jus becouse you are blue. I‘d never kill myself, Melanctha, just becouse I was blue, but I never kill myself. If I ever kill myself, Melanctha, it be by accident. And if I ever kill myself by accident, Melanctha, I‘d be owfully sorry“.

Gertrūda rašė ne tik apsakymus, garsūs ir jos parašyti portretai. Tai ypač originalūs Stein rašiniai. Iš jai būdingo pasikartojančių žodžių naudojimo ir skaitytojo intonacijos, atsiskleidžia kūrinio prasmės.
 Štai Gertrūdos tapomas Cezanne‘o portretas: „Airių ponia gali pasakyti, kad ši diena yra kaip kiekviena diena. Cezaris gali pasakyti, kad kiekviena diena yra kaip ši diena. Sakoma, kad kiekviena diena yra tokia, kaip jie sako. Ir čia jau galime sustoti. Jo nelaukė. Nors jis nusprendė pasilikti. Kai pasakiau- nusprendė, turėjau omeny- nusprendė pasilikti sekmadienį. Taigi- burna yra burna. Taigi: jei kaip burna, jei kur burna, jei burna ten ir čia. Patikėk, jų paveiksluose irgi yra vanduo. Patikėk, yra tas mėlynas vanduo, kai pamatai mėlyną, viskas gražiai mėlyna, į viską kas gražu, jie siekė panardinti tave. Taigi Cezanne‘s beveik pasiekė. Cezanne‘s pasiekė. Cezanne‘s beveik pasekė, beveik pasiekė, beveik pasiekė. Ar aš buvau nustebinta. Aš buvau nustebinta ta kantrybe. Ar tu kantrus, kai randi bičių. Sodo bitės renką ypatingą medų. Ir medus ypatingas. Medus ir malda. Čia medus. Tai buvo ten, kur žolė gali augti net keturiskart per metus“.

G. Stein ir A. Toklas

Stein kūryba sudėtinas minčių raizginys, reikalaujantis mokėjimo šifruoti prasmes. Kūrė ji ne tik prozą, bet ir pjeses (jų paliko net 77), poeziją (žymiausias rinkinys „Šilkinės sagos“).

 Be kūrybos ji taip pat skaitydavo paskaitas įvairiuose pasaulio universitetuose, kur aiškino savo „ištęstą dabartį“.

Pirmajame kare laikėsi aktyvios pozicijos- dirbo Amerikiečių fondo organizacijoje, padėjusioje sužeistiesiems prancūzams, rūšiavo siuntinius ir, išmokusi vairuoti, vežiojo juos po ligonines. Už veiklą buvo apdovanota medaliu, tačiau Antrajame kare jos pozicija tapo keistai apolitiška. Nors pati buvo žydė, niekada viešai nesmerkė fašizmo ar žydų žudymo koncentracijos stovyklose. Ji net rašė kalbas fašistų kolaborantui Pettaine‘ui. Daugelis mano, jog Stein buvo per didelė egoistė, kad gilintusi į tai, kas vyksta Europoje. O gal tokia stoišką reakciją savotiškai išprovokavo Pirmojo karo patirtys, galime tik svarstyti.

Kad ir koks buvo jos asmeninis gyvenimas ir pažiūros, kultūros pasaulyje Stein neabejotinai įbrėžė stiprią žymę. Rėme modernistus, pati aktyviai rašė, sukūrė savita stilių ir prisidėjo prie Bohemos gyvenimo palaikymo. Stein įtaka meno pasauliui nenuginčijama, moteris turėjo puikią meninę intuiciją, kuri sėkmingai leisdavo jai pasirinkti savo globotinius, kurių darbai mūsuose dabar ypač vertinami.

                                                                        G. Stein ir A. Toklas studijoje

Daug rašytojų mėgino atkartoti jos ra6ymo stilių, bet „jos stilius palindo po oda“, kaip teigė pati moteris.  Stein kūryba reikalauja dėmesingumo žodžiui- kiekvienas žodelis čia turi savo prasmę, stilius, sudėtinas minčių raizginys, reikalaujantis mokėjimo šifruoti prasmes ir simbolius.

Pabaigai- žymus Gertaude Stein eilėraštis „Sjuzi Asado“, parašytas garsiai flamenko šokėjai, po Stein ir Toklas apsilankymo Ispanijoje.

Eilėraštyje įžvelgsime daug simbolių, kuriuos reikia šifruoti: „Incubus“, pavyzdžiui, yra blogio demonas, naktį prievartaujantis moteris, „bobolinkas“- Amerikos augalas, primenantis vinis, o vinis- vienybė, nes jungia scenos lentas, ant kurių šokį atlieka šokėja.

Taigi, ponios ir ponai, Jūsų dėmesiui, „Sjuzi Asado“:

Sjuzi Asado

Saldi saldi saldi saldi saldi arbata.

Sjuzi Asado.

Saldi saldi saldi saldi saldi arbata.

Sjuzi Asado.

Sjuzi Asado tikrai panaši į padėklą.

Batelyje krypteli koja vadinas suklysta 

suklysta.

Kai šviesiai pilka yra išgryninta ji 

geltona, ji blizga sidabru.

Tai malonumas tai malonumas tai lyg

drebučiai.

Jie drėgni, jie įdubę palieka Inkiui 

karūną. 

Inkis sutrumpintas incubus.

Puodas. Puodas yra medžio dalis.

Medžiai virpa,

seni kubilai pleišėja, pleišalai tamsėja

ir plyšta,

nuvalo, nuvalyti privalo.

Išgerk.

Išgerk išgerk atsek kilpeles, matai 

kaip jis

spindi ir bobolinkas turi spyglius. 

Taip matyti

vinis.

Kas yra vinis. Vinis yra vienybė.

Saldi saldi saldi saldi saldi arbata.

       P.S.  Jei po mano sapalionių užsimanėte nusikelti į Stein laikų Paryžių visada galite tai padaryti pažiūrėję W. Alleno "Vidurnaktį Paryžiuje". Puikus filmas ramiam penktadienio vakarui: išvysite ir Stein, ir Fitzgeraldą, ir Hemingway'ų, ir Picassą....