Taigi, po penkerius metus trukusio
ryšio, kuris svyravo nuo besąlygiškos meiles iki ironiško žvilgsnio klausiant
savęs: „Ir kažkada tai buvo lygis“ ,-
„Saulėlydžio sagai“ galime tarti sudie.
Vakar amžiaus cenzo neturinti,
paskutinioji vampyrų sagos dalis debiutavo kino teatrų salėse. Ir kaip kitaip
pagerbsi tokį reikšmingą įvykį, jei ne prisidedant prie tirštosios masės
skubančios į kino salę.
Paskutinioji filmo dalis: Bela čia
vampyrė, stulbinančiai lengvai susidorojanti su kraujo troškimu ir tapusi
puikia mamyte, kurios vaikas turi mažą trūkumą- super greit auga. Pagaliau jie
su Edvardu palaimingai gali išlieti per ketverius metus susikaupusią meilę,
nesivaržomai atsiduodami vampyriškai aistrai. Atrodytu mišrainė gerai
užmaišyta, bet dar trūksta kelių žiupsnelių druskos. Taigi, šia vėl tampa Volturiai,
norintys sugriauti Belos ir Edvardo rojų...
Ką galiu pasakyti, apie
paskutiniąją vampyrų dalį? Buvo daug juoko ir ironiško žvilgsnio. Kas skaitėte
knygą, tikrai prisimenate tokius hitus, kaip Džeikobo išsirengimas prieš Belos
tėvą, taip galiausiai atskleidžiant tiesą, arba Belos ir jo muštynes, kai ši
klausia: „Praminei mano dukrą Lohneso pabaisos vardu?!“. Kitaip nei pirmtakės,
paskutiniosios režisierius Bill‘as Condon‘as sumojo ir gerai išnaudojo šias
absurdiškas vieteles, nutekindamas jas su humoro doze.
Visiems kas matėte pirmąsias filmo
dalis patariu nueiti į fimą- nenusivilsite. Paragausite šventinės mišrainės,
pasijuoksite iš Džeikobo striptizo ir net būsite išdurti! Klausiate kur? Kaip?
Nueikite ir pamatysite!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą