Įsivaizduokite, kad kažkur ten,
kosmoso platybėse, staiga atsiranda kita Žemė. Ir kad joje gyvena mūsų antrasis
„aš“. Ką pasakytumėt sutikę save? Įspėtumėt jį, kad nesielgtų, taip kaip jum
jau teko? Pasiūlytumėt kartu sužaisti kompiuterinį žaidimą? O gal prarastumėte
žadą?
Mike‘o Chaill‘o režisuota drama
užčiuopia būtent šį klausimą. Filmas 2011 metais debiutavo „Sundance“ kino
festivalyje ir buvo apdovanotas specialiu žiuri prizu. Vėliau filmą pakvietė ir
Tarptautinis Lokarno kino festivalis. „Kita Žemė“ („Another Earth“), tai
pirmasis meninis ilgametražis šio režisieriaus darbas. Ir ką galiu pasakyti,
blynas tikrai neprisvilęs.
Kaip jau galėjote suprasti, filmas turi
fantastinių elementų, bet neišsigąskite tie, kurie nekenčia šio žanro-
elementai ir telieka tik antraplaniais elementais. Pats filmas- pavadinčiau tai
gerai susukta drama- koncentruojasi ir nagrinėja dviejų žmonių gyvenimus ir
ryšius, po įvykusios autoavarijos. Tragiškas įvykis visiškai pakeičia muzikos
profesoriaus Džono (William Mapother)
ir talentingos studentės Ronos (Brit Marling)
likimus. Jis netenka nėščios žmonos ir vaiko, o Rona negali paleisti
prisiminimo, kad tai ji kalta dėl tų žmonių mirties, ramybės neduoda kaltė.
Automobilio avarija nebūtų
įvykusi, jeigu prie vairo užsisvajojusi mergina nebūtų žvalgiusis į dangų,
kuriame tarp žvaigždžių jau ryškėjo nauja planeta. Po ketverių metų
mokslininkai išsiaiškina, kad plika akimi matomoje planetoje gyvena tokie pat
žmonės kaip mes. Maždaug tuo pačiu metu kaltės kamuojama Rona, atkalėjusi
terminą, vėl sutinka į depresijos ir alkoholio liūną panirusį Džoną, kuris
neseniai atbudo iš komos ir sužinojo, kad jo šeimos nebėra.
Mergina ryžtasis jį aplankyti,
norėdama atsiprašyti, bet kai vyras atidaro duris jai užima kvapą, ji išsigąsta
ir prisistato kaip namų tvarkytoja, siūlanti savo paslaugas. Džonas priima ją į
darbą, nežinodamas, kad tai ji, kuri sudaužė jo gyvenimą. Jiedu po truputį
suartėja, bet nutylėjimas Ronai neduoda ramybės, ji nori pasakyti tiesą ir kai
tai įvyksta, daug kas pasikeičia.
William Mapother ir Brit Marling
Tai tikrai geras filmas, apie
griaužiančią kaltę, nenorą ir reikmę pradėti gyvenimą iš naujo. Roana kaip ir
Džonas jaučiasi visko netekusi ir niekam nebetinkama, kaip turinti teistumą, todėl
nusprendžia leistis į kitą Žemę, bet, ne visada viskas klostosi pagal norus. Ir
Rona supranta, kad kai kam kitos Žemės reikia daug labiau negu jai. Atsisakiusi
savo laimingo bilieto ir pasakiusi tiesą Džonui ji randa ramybę, kadangi
suteikusi menkutį šansą pavadinimu „galbūt“ kitam, ji ir pati jį gauna.
Prieštaringa filmo pabaiga man
pasakė štai ką: kad tik atsisakę savo senojo „aš“ mes galime susidurti su
naujuoju.
Kitaip nei daugelis, filmą
rekomenduoju visiems- pamąstyti niekam nepamaišo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą