"Whiskey Lullaby"

Balandžio pirmoji – juokų diena. Negano to – Velykos. Visa sudėjus: turime pavasario šventę, per kurią ne saulė šviečia, o sninga!

Kaži ar iš vis prisimenu tokius laikus, kai ryte iš lovos tave prikelia paukščių nuogose šakose čiulbėjimas, o pasikėlus, pro langą, pamatytai... žiemą.

Bet ko tik nebūna gyvenime...

Vėl tenka šildytis arbatos puodeliais ir muzika.

Šiandien tai Brad Paisley ir Alison Krauss atliekama kantri daina „Whiskey Lullaby“. Parašė ją garsus kantri atlikėjas John‘as Randall‘as 2003-aisiais, skausmingai (t.y. gerdamas) išgyvendamas savo ką tik įvykusias skyrybas. Galima sakyti, kad už dainos tekstą šiuokart reikėtų dėkoti ne tiek pačiam Randall‘ui, kuris tuomet buvo ne pačios geriausios būklės bedarbis, bet jo vadybininkui, iš kurio burnos, bekalbant su Randall‘u, ir išlėkė žymieji žodžiai: "Hey man, every now and then you've got to put a bottle to your head and pull the trigger“ (maždaug: „vyre, ką tau tereikia padaryti tai priremti butelį sau prie galvos ir nuspausti gaiduką“).

Užsirašęs šį išmintingą „pamokymą“ Randall‘as užsigeidė parašyti dainą, kurioje galėtų panaudoti šiuos žodžius, taigi, pradėjęs bendradarbiauti su Bill‘iu Anderson‘u, jis netruko įvykdyti užmojį ir jau 2004-aisiais daina pasirodė kaip naujasis Paisley singlas. Po metų ją įdainavo ir pats kūrėjas, tačiau dainos sėkmė taip ir liko Paisley bei Krauss rankose.

Man „Whiskey Lullaby“ vienas geriausių kada girdėtų kantri „gabalų“. Lengvai skambanti gitara, geras, įtaigus tekstas, širdį daužanti jo pasakojama istorija ir atlikėjų balsai leido kūriniui užkopti į hitų sąrašus bei gauti 2005-ųjų CMA (liet. Kantri Muzikos Draugijos) apdovanojimą kaip geriausiai metų dainai.

Nereikėtų pamiršti paminėti ir dainos klipo, kuris tikrai neblogas ir puikiai atskleidžia dainos tekstą. Klipo istorija mus nukelia į laikus baigiantis II Pasauliniam Karui, kai vyras grįžta namo iš tarnybos kariuomenėje, tačiau grįžęs neberanda to ką paliko: jis sužino žmoną jį išdavus ir pradeda nesustabdomai gerti, kol tai priveda jį prie mirties; ta pati istorija atsikartoja ir žmonos likime - ši atgula po gluosniu šalia vyro nebeiškentusi kaltės.