"Texas Killing Fields" 2011

Šiandien, vakarėjant, keli žodžiai apie 2011 kriminalinę dramą „Texas Killing Fields“ („Teksaso Mirties Laukai“), kuri buvo paremta tikra istorija. Filmą režisavo Michael‘io Mann‘o („Visuomenės priešai“, „Paskutinis Mohikanas“) dukra Ami Canaan Mann. „Texas Killing Fields“ antrasis filmas, kuriame moteris gauna režisieriaus kėdę, pirmasis jos krikštas įvyko dar 2000-aisiais su „Morning“.

Naujasis filmas, kuriame puikuojasi nemaža Holivudo žvaigždučių, pasakoja apie serijinį žudiką „įsisukusį“ lizdelį Teksaso pelkynuose. Visos jo aukos jaunos, nepilnametės ir problemų turinčios merginos. Trys detektyvai Maikas (Sam Worthington), jo iš Niujorko neseniai atvykęs partneris Brajanas (Jeffrey Dean Morgan) bei Maiklo buvusi žmona Pem (Jessica Chastain) įsitraukia į šia bylą visa galva, norėdami sustabdyti žudymus. Tačiau viskas nėra parasta, susekti tokį žudiką, kuris žudo klaidinguose ir Teksaso miestui nepriklausančiuose pelkynuose, atskirti pelus nuo grūdų, reikia laiko. O kur dar Bajano ir Maiko kelyje vis pasimaišanti penkiolikmetė Anė (Chloë Grace Moretz), kurios motina namuose įsirengusi „sugertuvių svetainę“ kas vakarą liepia jai nešdintis kuo toliau nuo namų, kai kažkur klajoja žudikas.

Lėtai besisukantys filmo kadrai įtraukia ne tik kaip kriminalinė istorija, bet taip pat kaip laukas, kuriame susikryžiuoja žmogaus principų, nusistatymų bei socialinių klausimų keliai. Kiekvienam iš filmo veikėjų šis žudikas, su juo susijusi byla, reiškia skirtingus dalykus. Pamaldžiajam, dievobaimingajam Brajanui ji tampa antruoju šansu: Niujorką jis paliko dėl nenusisekusios bylos. Pem tai darbas, kuriame norint išlaikyti autoritetą, reikia būti tvirtesnei už bet kurį vyrą. Maiklas kaip visada stengiasi laikytis pasyviai, kad nepamestų galvos: jis nenori per daug veltis ir atsikalbinėja kur tik gali. Na, o jaunajai Anai, ši byla, tampa iniciacijos, vedančios į kitą gyvenimo etapą, dalimi.

Šis kriminalas savyje talpina ne tik serijinį žudiką ir su juo susijusią machulatūrą, jis taip pat užčiuopia psichologinių bei socialinių problemų aruodus. Tikriausiai dėl šių priežasčių filmas man ir paliko gan tvirtai sukaltos kriminalinės istorijos vaizdą. Nenuneigsime profesionalaus aktorių darbo, bet tai neturėtų stebinti pažvelgus į pavardes. Man patiko niekur neskubantis kameros vaizdas, kuris fiksavo grėsmės nuojautos pilnus Teksaso vaizdus.

Kam patinka kriminalinės istorijos, kurios sukurtos ne vien namų šeimininkėms kaip atsipalaidavimo priemonė, siūlau pažiūrėti.

Ramaus šeštadienio.