Šiandien mėgaujuosi U2 parašyta
daina „Love Is Blindness“. Ji buvo parašyta Bono ir pasirodė 1991-aisiais
metais albume „Achtung Baby”. Pirmiausia
dainą buvo ketinta patikėti Ninai Simone, bet kai grupė ją sugrojo kartu, nutarta
sėklai leisti sudygti savame darže. Be to, daina nuo jų tapo neatsiejama kai The
Edge išsiskyrė su savo žmona, o susikaupusias emocijas išliejo atlikdamas
gitaros partiją ir sutraukė jos stygas.
Pasirodžiusi daina patiko ne tik fanams, bet sužavėjo ir kritikus, kurie šiai
negailėjo tokių epitetų kaip užkariaujanti, nerami bei vertino penkiomis
žvaigždutėmis iš penkių. Visus tuokart sužavėjo The Edge graudulingos bei
verenčios gitaros solo.
“Love Is Blindness” U2 dažnai grojo savo turuose, todėl nieko stebėtina,
kad savo tamsiu skambesiu ji priviliojo ir kitus atlikėjus, kurie taip pat
ryžosi pateikti savąsias dainos versijas. Vienos iš žymesniųjų tai Cassandros
Willson versija pasirodžiusi 1995-aisiais, o kita pasirodė gan neseniai – 2011-aisiais
ir buvo atlikta Jack’o White’o. Atvirai pasakius, White’o versija mane traukia
daug labiau, negu bet kuri ankstesnioji ir net originalas. White’as į šią dainą
įliejo kaži ko gilesnio: žymiai daugiau dramatizmo, agresijos, seksualumo, desperacijos ir
virpesio, - štai kodėl teikiu pirmenybę jo versijai ir laukiu nesulaukiu, kol pasitaikys šansas pamatyti ją skambančią šiuometinėje Getsbio ekranizacijoje.
Taigi, Jūsų dėmesiui, viena daina, trys interpretacijos: U2, Cassandra
Willson, Jack White.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą