Keisčiausi dalykai gali priminti
praeitį. Visai netikėtai išgirdau Bon Jovi „(You Want To) Make A Memory“ (liet. pažodžiui: „(Tu
nori) prisiminti/ pasidaryti prisiminimą“) ir atmintyje iškilo vaizdas: man keturiolika ar
penkiolika, rudens pavakarys, aš susisupusi į iš kažkur nugvelbtą per didelį
megztinį lengvai supuosi netoli namų obelyje įrengtose savadarbėse supynėse
šalia po vasaros aptuštėjusio miško. Oras kvepia branda, rudens darbais,
dirvožemiu ir iš jo garuojančiais saulės spinduliais. Rankose laikau „Keliautojo
laiku žmoną“, klausausi Patti Smith ir Tom Petty grupės, ir jokie rūpesčiai
nespaudžia man krūtinės. Paskutiniai šilti saulės spinduliai geriasi į
drabužius, palaidus plaukus, o vėjas atpučia tolimus civilizacijos garsus. Visai
netoliese, jau gelstančioje žolėje, man, ar tiksliau sau, kompaniją besivartydamas
palaiko katinas. Atrodo, kokie rūpesčiai
gali kankinti žmogų tokioje vietoje, kur pasijausti esąs visiškai išslydęs –
gerąja prasme - tave supančiame pasaulyje?
Tada jaučiausi laisva, niekur
neskubėjau, man nieko netrūko. Galėjau būti tokiose formose, kurios man
labiausiai patinka – mintyse ir svajonėse. Gaila, kad tada to nesupratau.
Nesupratau kaip daug kartais reiškia, galėti būti dabar ir tuo mėgautis. Nesupratau,
kad kažkada tas dienas prisiminsiu kaip prabėgusį laiką ir gailėsiuosi jo
tinkamai neįvertinusi. O gal kaip tik dėl šios priežasties jį ir prisimenu?
Šiandien pas mane lyja.
Geros popietės, pirmadienį palieku
su „(You Want To) Make A Memory“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą