Dievuuuuliau, kaip kartais man
patinka lietuvių tautosaka, čia visada gali rasti tokių pamokymų, paaiškinimų
ir atsakymų į esminius klausimus, kad, gink, Dieve, ne tokią išradingą Bibliją!!!
Šiandien dalinuosi, kitaip nepavadinsi, anekdotu, kurį radau Lietuvių
tautosakos ketvirtajame tome. Į akiratį pakliuvo etimologinė sakmė „Gimdymo
kančios“.
Kadangi šventadienis, pagalvokime, ar norėtume, kad mūsų nuodėmės
būtų žinomos visiems:DDD
Gimdymo kančios
Sunku moterims gimdyt. Tai anos
nuėjo pas dievą prašyt, kad palengvintų jų kančias. Dievas pasakė, kad būtų
gimdymo kančios per pusę su kaltininku.
Ot priėjo laikas vienai gimdyt.
Ana serga, o vyras vaikšto kaip niekur nieko. O kitam gale kaimo koks Motiejus
vaikšto susirietęs. Vadinasi, Motiejus kaltas. Tada ir žmonės pamatė, kas
kaltas, ir buvo ne paslaptis. Ir jai pačiai buvo sarmata.
Po to vėl dievą prašė, kad būtų
paslaptis.
- Jau tegu, - sako, - kentėsim
mes pačios, bet tegu bus paslaptis.
Tai nuo to laiko ir kenčia vienos
moterys.
Na, ar po tokio paaiškinimo, dar
kas gali būt neaišku? Vargšė moteris, visada prisidirba ir visada reikia pačiai
srėbt. Ir tai tik todėl, kad nori gyvenime kuo daugiau „pažint“ (prisiminkime
Bibliją!).
Geros sekmadienio popietės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą