Laikinos formos

Laikinos formos... 

Imi molį – minkai, imi žemę – sodini, imi žmonės – mokai. Kad ir koks darbas, visų jų vaisiai – laikinos formos.

Laikinos formos, įamžintos bet kurią akimirką galinčiame skilti dirbinyje; laikinos formos pasėtos žemės horizonte: vieną akimirką sodo obelys žydi, kitą – jų žiedai tau tik prisiminimas, likus išdžiūvusiems kamienams. Vieną akimirką tu mokai žmogų, o kitą – abu gulite pasliki kraujo klane, arba jūsų laikinos formos vysta lėtai – spėjate pražilti ir suprasti, kad visa, net jūs – tik laikinos formos.

Ar dėl to mes taip stengiamės dėl laikinų formų, jog žinome, kaip greitai jų gali nebelikti? Ar dėl šios baimės kuriame ir gyvename taip, lyg visa, ką paliksime, gyvens amžinai? 

Mes saugome laikinas formas, kad jos išgyventų kuo ilgiau: kuriame įstatymus, meną, švietimą ir tuo apgaudinėjame savo brolius ir seseris, vaikus, – auginame juos paskirai nuo laikinų – tikrųjų – formų tiesų.

Mes kovojame dėl jų, tų laikinų formų, bet kiek jų žūva karui dar nepasibaigus? Kiek jų žūva tik jį stebėdamos? Kiek pražūva net ne dėl karo, o dėl to, nes per trapios...

Apgaudinėjame save, kad esame kuo reikšmingi, kad mes apskritai ką reiškiame: kalbame apie pasaulio palikimą, istoriją, kosmoso struktūrą, pažangą mėnulyje, bet iš tiesų, tesame tik laikinos, praeinančios, formos, kurios, pamiršusios tai, vaizduojasi galingomis. O galia – ji ne mumyse, o pasaulio atmintyje, mūsų vaizduotėje. Iš tikrųjų tesame, ir tėra, tik kabeliai, laidai, kuriais teka laikinumo istorijos.

Kažkada turi būti metas suprasti, kad tarp mūsų nėra nieko, tik laikinos formos. Ir kažkada turi ateiti metas jas pripažinti, nebedangstyti jų apsaugos šydais, dirbtinai pratęsiančiais jų egzistencijos laiką. Reikia išmokti paleisti. Bet argi mes galim taip pasielgti, palikti laikinumą laikinumui? – juk tada teks mirti, grįžus į pradžią, kada niekas nebuvo apsaugotas nuo tiesos. Tada teks matyti, kaip masiškai, nieko neapsaugotos, dūžta laikinos formos. Kaip viena forma sunaikina kitą...

Todėl saugokite sukurtą laikinumą, jo formas, bet per daug dėl šių pareigų nesusireikšminkite, neprisiriškite prie jų, nesitikėkite per daug, – juk tai tik laikinos formos... 

Visa - tik laikinos formos.