Polo Nutini "These Streets"

Štai ir prabėgo pavasaris. Nutirpo sniegas, iš gatvių ir pakelių buvo nurinktos šiukšlės, nužydėjo narcizai ir tulpės, nupjovėm pirmąją pavasarinę žolę. Nepastebėjom, o jau spėjo nukristi ir paskutiniai obelų žiedai užleisdami vietą žaliems vasaros lapams. Visko per tą pavasarį būta...

Na, o paskutinį jo vakarą leidžiu klausydama Polo Nutini ir jo debiutinio albumo „These Streets“ pasirodžiusio prieš septynerius metus (kaip greit bėga laikas).

Man tikrai patinka Nutini balsas ir jo dainų tekstai, todėl ir nusprendžiau, kad jis puikiai tinka pavasario palydėtuvėms. Šiame dainininko albume rasime jau klasika tapusius jo singlus „Jenny Don‘t Be Hasty“, „New Shoes“ ar „Last Request“. Jei reikėtų apibūdinti, sakyčiau, „These Streets“ yra gan ramus, niekur neskubantis, ištęstas (neblogąja prasme) ir kiek lyriškas bei nostalgiškas albumas, todėl jis šiokia tokia priešingybė po jo sekusiam naujam 2009-ųjų Polo darbui „Sunny Sides Up“, kur išgirstame keletą gyvybingesnių takelių ir vos vos ne Dylan‘ą.

Nors nei pirmas, nei antras albumas nenusileidžia vienas kitam kokybe, tačiau su pirmuoju mane, visgi, sieja nostalgiški prisiminimai apie pačią tingiausią savo gyvenimo (kol kas) vasarą, todėl, svajodama apie ją, pasiilgdama tingulio ir atsisveikindama su karštu pavasariu, klausausi „These Street“.

Šio albumo Europoje parduota daugiau, nei 2 milijonai kopijų, Airijoje ir Šveicarijoje jis tapo auksiniu, o platininio statusą pelnė Airijoje (×2) bei Jungtinėje Karalystėje (×4).

Mano nuomone, tai geras albumas norint ramiai praleisti vakarą, tingiai besivartant lovoje, ką aš dabar einu ir padarysiu.

Gero paskutinio pavasario vakaro, tikėkimės, kad vasara neužsibaigs su vasaros sezono pradžia, kaip Lietuvai įprasta.

Iš „These Street“ albumo pasiklausymui pridedu jau minėtus „Jenny Don‘t Be Hasty“, „New Shoes“ ar „Last Request“ bei „Rewind“.