Vakar buvo kalba apie knygą,
šiandien – apie filmą. „Didysis Getsbis“ vėl sugrįžo į didžiuosius ekranus, tik
šį kartą jau ne Robert‘o Redford‘o veidu, bet įkūnytas gyvosios klasikos –
Leonardo DiCaprio. Na, o Carey Mulligan – Deizė - buvo tikras moteriškumo
įsikūnijimas.
Galiu pasakyti, jog naujasis Baz‘o
Luhrmann‘o darbas manęs tikrai nenuvylė ir Getsbis nebuvo sugadintas. Jei
prisimenate tokius šio režisieriaus darbus (o ir kaip galima užmiršti!) kaip „Romeo+Juliet“
(1996), "Moulin Rouge!" (2001) tai tikrai nesuklysite pasirinkę ir „Didijį Getsbį“.
Vienaip ar kitaip, filmui galima
pritaikyti tokius skambius epitetus kaip stilingas, blizgantis, ekscentriškas ir
lengvabūdis. Manau, komandai puikiai pasisekė atskleisti trečiojo dešimtmečio aukso
blizgesį: visur liejosi alkoholis, muzika, juokas ir nerūpestingumas. Ir visame
šiame karnavaliniame margumyne išsiskyrė vienas žmogus su susikurta svajone – Getsbis.
Galite paklasuti, kuo šis filmas
pranašesnis už savo pirmtakus? Būtent savo stilizuota erdve, dizainerių darbu
bei aktorių pasirinkimu. Ir tuo, jog tai neabejotinai naujojo tūkstantmečio filmas.
Labai gerai buvo atskleisti visi knygos personažai, - žinoma, tiek kiek to
norėjo režisierius. Puikiai pasirodė Tobey Maguire, kuriam buvo paskirtas Niko
Karavėjaus vaidmuo; net nežinau kuris vienas kitam labiau tiko: vaidmuo Tobey
ar Tobey vaidmeniui.
Jei reikėtų šią ekranizaciją
sulyginti su kokiais nors matytais filmais, tai sakyčiau, jog čia rasite gerą dalį „Moulin Rouge!“ pasakojimo manieros ir
išprotėjimo bei dalį stilingosios šiuometinės „Anos Kareninos“.
Apskritai, manau, kad pasirinkus
dar kartą ekranizuoti žymiąją knygą, nebuvo apsirikta, kadangi dabartiniam mūsų
būviui, geriau negu kam kitam, pavyksta pajusti „Getsbio“ laikotarpį, - mes
patys jame gyvename.
Į ekranizaciją nueiti patariu
gero kino mėgėjams ir estetams, nes ko jau ko, bet stiliaus filmui tikrai
netrūksta. Ir jį, mano manymu, be abejonės, galime vadinti vienu iš stipriausių šių metų filmų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą