Šį gražų šeštadienio vakarą
norisi paplepėti apie man jau kelias dienas ramybės neduodantį Fuseli'o „Košmarą“,
kurį dailininkas nutapė 1781 metais ir vėliau, prabėgus dešimtmečiui, pataisė.
Tai vienas įstabiausių romantizmo darbų, kurio tematika vėliau buvo
plagijuojama ne vieno garsaus menininko, net Goya, ir tas, sukūrė savo „fuselinį“
košmarą.
Gimęs 1741 metais, Ciuriche, autorius
pirmiausia - jaunystėje - buvo siejamas tik su literatūriniais darbais. Į dailę
jis pasuko gan vėlai, kai 1763 metais atsikraustė į Angliją.
Tiek studentaudamas, tiek
pradėdamas literato karjerą Fusheli's artimai bendravo su tuomet Vokietijoje
populiaraus „Audros ir veržimosi“ grupuotės vadais, susitikinėjo su žymiausiu jų
atstovu – Herderiu, kurie padarė jam nemažą įtaką. Ši grupuotė romantizmui paliko akcentuotas „charakterio“ ir
saviraiškos sąvokas, o jų kūryboje dažnai atsispindi katarsinis poveikis.
Kalbant apie Fusheli, jo darbai
paliko bene žymiausią įbrėžą tuometinės kartos kūryboje. O pažvelgus į jo
blogiausiai pagarsėjusį darbą „Košmaras“ nelieka abejonių dėl abejonių. Interpretuojant
šį darbą dažniausiai iškeliama mintis, jog Fuseli‘s jame akcentuoja erotinį ir
iracionalųjį pradus, kadangi jau galėjo remtis tuometinėmis medikų išvadomis,
kurios mūsų laikais gali pasirodyti, kaip čia pasakius, gan įdomios. Dažnai jos
priskirdavo tokius košmarus „gausių mėnesinių“ dienoms, o dailininko paveiksle
vaizduojama spaudžiama krūtinė, jų nuomone, kuria ir rėmėsi Fusheli, turėtų byloti apie seksualinį smurtą, t.y. apie
santykiavimą su velniu. Pro langą matomas vėjo pučiamas arklys, šiuo atveju, sietinas su nesuvaldomu vyriškumu, kuris taip pat byloja apie išprievartavimą.
Na, nežinau ar tokie sapnų-košmarų
aiškinimai bei „Košmaro“ interpretacijos kam nors įdomios, bet, kad ir kaip
bebūtų, niekam nelinkiu sapnuoti tokių košmarų.
Gerų sapnų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą