H. Fuseli "Košmaras"

Šį gražų šeštadienio vakarą norisi paplepėti apie man jau kelias dienas ramybės neduodantį Fuseli'o „Košmarą“, kurį dailininkas nutapė 1781 metais ir vėliau, prabėgus dešimtmečiui, pataisė. Tai vienas įstabiausių romantizmo darbų, kurio tematika vėliau buvo plagijuojama ne vieno garsaus menininko, net Goya, ir tas, sukūrė savo „fuselinį“ košmarą.

Gimęs 1741 metais, Ciuriche, autorius pirmiausia - jaunystėje - buvo siejamas tik su literatūriniais darbais. Į dailę jis pasuko gan vėlai, kai 1763 metais atsikraustė į Angliją.

Tiek studentaudamas, tiek pradėdamas literato karjerą Fusheli's artimai bendravo su tuomet Vokietijoje populiaraus „Audros ir veržimosi“ grupuotės vadais, susitikinėjo su žymiausiu jų atstovu – Herderiu, kurie padarė jam nemažą įtaką. Ši grupuotė romantizmui paliko akcentuotas „charakterio“ ir saviraiškos sąvokas, o jų kūryboje dažnai atsispindi katarsinis poveikis.

Kalbant apie Fusheli, jo darbai paliko bene žymiausią įbrėžą tuometinės kartos kūryboje. O pažvelgus į jo blogiausiai pagarsėjusį darbą „Košmaras“ nelieka abejonių dėl abejonių. Interpretuojant šį darbą dažniausiai iškeliama mintis, jog Fuseli‘s jame akcentuoja erotinį ir iracionalųjį pradus, kadangi jau galėjo remtis tuometinėmis medikų išvadomis, kurios mūsų laikais gali pasirodyti, kaip čia pasakius, gan įdomios. Dažnai jos priskirdavo tokius košmarus „gausių mėnesinių“ dienoms, o dailininko paveiksle vaizduojama spaudžiama krūtinė, jų nuomone, kuria ir rėmėsi Fusheli, turėtų byloti apie seksualinį smurtą, t.y. apie santykiavimą su velniu. Pro langą matomas vėjo pučiamas arklys, šiuo atveju, sietinas su nesuvaldomu vyriškumu, kuris taip pat byloja apie išprievartavimą.

Na, nežinau ar tokie sapnų-košmarų aiškinimai bei „Košmaro“ interpretacijos kam nors įdomios, bet, kad ir kaip bebūtų, niekam nelinkiu sapnuoti tokių košmarų.

Gerų sapnų.