"Elles" 2011

Prieš keturias dienas kalendorius mums pradėjo skelbti pavasarį, tačiau man vis dar šalta šalta žiema, nuo kurios „gripo burtų“ man nepavyko pasprukti. Nors dienos ir ilgėja, o saulė grįžta, tačiau, kol kas, nejaučiu viso to magijos. Galbūt kalta liga, o gal pasaulis, kuriame gyvename, kuriam netenkame potraukio žingsnis po žingsnio, kai tenka gyventi priverstinai tempiamam, besiilginčiam praeities šešėlių...

Kad ir kaip bebūtų, šiandien mano akiratyje – 2011 metais pasirodęs filmas „Elles“. Filmą režisavo ir iš dalies scenarijų parašė man kol kas nauja pavardė: lenkė Małgorzata Szumowska, o juostos debiutas buvo paženklintas Toronto kino festivalyje.

Filmą nusprendžiau suvalgyti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, žinoma, buvo Julliette Binoche, o antroji ne ką išradingesnė: suviliojo pati istorija.

Ką manote apie prostituciją? Tai problema?/ gyvenimo būdas?/ profesija?/ įprotis?/ „lengvi pinigai“? Kodėl merginos tai daro? Kokius turi pasirinkimus daryti kita? Kas verčia likti būtent šioje sferoje? Filmas, tiksliau žurnalistė Anė, užduos visus šiuos ir dar daugiau klausimų dviems studentėms prostitutėms, norėdama parašyti straipsnį apie šią, seniausią pasaulyje, „profesiją“.

Vienos dienos intervale mes išvysime nei daug nei mažai: moters kasdienybę, susidedančią iš darbo, vaikų priežiūros, namų kuopimo ir moteriškų minčių, susijusių su rašomu straipsniu. Ši tema Anę taip įtraukia, kad net ji pati pradeda permąstyti ir suprasti daugelį dalykų, apie kuriuos anksčiau net nesusimąstydavo. Dviejų prostitučių – Šarlotės ir Alicijos - papasakotos istorijos skirtingos, bet ir panašios: abi pasirinko prostituciją dėl pinigų ir darbo valandų, kurios palieka užtektinai laiko studijoms universitete.

Šarlotė miela, optimistiška mergina pasakojasi iš šio darbo besistengianti prisiminti tik šviesiąsias puses. Ji dirba prostitute, norėdama susimokėti už studijas. O Aliciją, lenkę, į šį kelią atveda būtinybė susirasti stogą virš galvos. Priežastys panašios, bet požiūriai, mintys, skirtingos kaip karamelė ir kartusis šokoladas.

Bene didžiausią įspūdį man paliko būtent Alicijos istorija, nes jai gyvenimas nepašykšti situacijų, kurioms reikia minutės intervalo sprendimo, o juk darbai užsienietėms studentėms per tiek neatsiranda, todėl ji priversta imtis prostitucijos, kuri nėra iš tų profesijų apie kurias svajoji žaisdama su lėlėmis ir rašydama rašinius apie ateities darbą.

Julliett Binoche filme taip pat atliko sudėtingą darbą, kurdama Anės personažą, kuriam čia netrūksta dinamikos, neramumo ir net beprotiškumo, perprantant pasaulio, vyrų dvipatiškumą, psichologiją ir silpnumą.

 

Filmas neperša jokių nuomonių, jokio požiūrio į šias merginas, tiesiog stebėtinai ramiai parodo kiekvienos iš jų rutiną, kuriose jos sutinka vis skirtingus vyrus. Juosta, kad ir kaip keista, privertė susimąstyti ne apie ką kitą kaip apie feminizmą, kuris spinduliuoja ne tik iš Anės, pasiekusios aukštumų savoje profesijoje, bet ir iš merginų vidaus. Iškyla klausimas, kada moteris jaučiasi laisva ir nepriklausoma, o atsakymą pasirodo turi merginos. Jos sako, jog darydamos „tai“ turi visišką laisvę ir pasirinkimą daryti tik tai, kas joms patinka, visišką moterišką laisvę, tačiau ar tai tiesa, ir ar tai gali būti tiesa, palikime apsvarstymui lygiai kaip paliekame ir kitką: moralės klausimą, vyrų smurto problemą, nihilistinę bei hedonizmo valdomą būtį.