Visai netikėtai mano akis
užkliuvo už filmo „Rubė Sparks“ (Ruby Sparks“) sukurto šįmet. Žinot, tokio gero
romantinio filmo scenarijaus jau senokai nebuvau užčiuopusi. Atrodytų, paprasta
istorija apie du žmonės, bet tokia turtinga.
Kalvinas ( Paul Dano), kurio pirmoji
knyga susilaukė milžiniškos sėkmės, nebegali nieko parašyti. Kad įveiktų krizę
jis lankosi pas psichologą, verčiantį jį neužsidaryti, bendrauti ir įveikti
pirmojo puslapio fobiją. Psichologas taip pat bando įtikinti Kalviną, kad reikia pradėti bendrauti ne tik savo galvoje, bet ir su tikrais žmonės, o tai išprotės vienas- tam rašytojui ir buvo patarta įsigyti šunį, kad
pagaliau pradėtų gyventi normalų gyvenimą, susirastų tikrų draugų...bet šuo
Skotis sysioja kaip mergaitė, nekenčia svetimų, tad ratas lieka uždaras, nes
gėdydamasis savo šuns ir savęs draugų nesusirasi...
Neiškentęs psichologas vaikiui
duoda patarimą: imti ir aprašyti situaciją, kai kas nors iš šalies pamato
Skotį, bet priima jį su visais trūkumais. Taip gimsta pirmasis puslapis,
kuriame pasirodo nepažįstamoji - Rubė Sparks (Zoe Kazan): tobula pradedanti
dailininkė, raudonais plaukais ir laisva savo natūra. Skotis jai patiko. Patiko
net su trūkumais; patiko ir drovusis šeimininkas. Vaikis džiaugiasi- pagaliau
jis turi istoriją savo naujajai knygai. Kalvinas rašo nesustodamas dieną ir
naktį, kol vieną rytą atsibunda ir... išgalvota, svajonių Rubė ruošia pusryčius
jo bute!
Pirmiausia vaikis supanikuoja-
galiausiai jis išprotėjo. Tada bando užčiuopti realybės giją ir susitinka su
viena iš savo gerbėjų, bet bėda- ji mato Rubę. Iš tikrųjų ją mato visi.
Vadinasi, mintimis jam pavyko sukurti merginą! Ir dar kokią- tikrą kiekvieno
vyro svajonę!
Kalvinas nustoja rašyti bijodamas,
kad jei parašys dar bent žodį apie Rubę ją pakeis. Tačiau geri dalykai
nesitęsia amžinai, kad ir kaip mes to norėtume. Su Rube jis išgyvena visą
jausmų karuselę: aistra, meilė, pripratimas ir...nujaučiamas išsiskyrimas, juk
jo svajonių Rubė tokia nesutramdoma!
Būtent čia, šioje vietoje, ir
prasideda visos problemos. Bijodamas likti vienas, negalėdamas paleisti Rubės-
jis vėl imasi rašyti, kad pratęstų savo laimę...
Filmas man pasakė štai ką- visos
bėdos prasideda tada, kai patys susikūrę savo idealą mes jo nebenorime tokio,
kokį jį susikūrėme. Svajonė tampa vergu, tada, kai pradedame ją keisti,
pakeista ji mums taipogi ir nebepatinka. Valdomi neišsipildžiusių lūkesčių, mes
bandome viską sustatyti į vietas, taip kaip buvo iš pat pradžių, bet kas
padaryta- neatšauksi. Vienaip ar kitaip su viskuo tenka atsisveikinti, bet
nebūtinai atsisveikinimas turi reikšti pabaigą. Galbūt, jis reikalingas, kad
atrastume naują pradžią?..
„Rubė Sparks“ geras filmas apie
rašytojo vaizduotę, kūrybos procesą ir tikrąją (ar sąlyginę) realybę, į kurią sugrįžtama tik
baigus rašyti kūrinį. Tai toks filmas, kuriame kiekvienas galime atrasti kažką savo, nes meilė, juk visiems vienodai- beprotybė, kuri nepaiso jokių ribų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą