Kartais taip reikia tylos.
Kartais gerai nedaugžodžiauti...
Išlaukti
... pralaukti...
...
...
...o tada gali vėl šnekėti...
Neseniai žiūrėjau labai gerą
dokumentinį filmą, apie žymią choreografę Piną Bausch. Filmas taip ir vadinasi
„PINA“. Išleistas jis tik pernai, pati Pina taip ir nesulaukė premjeros.
Režisavo filmą Wim Wenders.
Jis susišlavė ne vieną „Akademijos“ ir kitų festivalių apdovanojimus, tapo
geriausiu dokumentiniu filmu, tačiau nebuvo išrinktas geriausiu metų
užsienietišku filmu, jei taip būtų nutikę- jis būtų pirmasis filmas, kuriam taip pasisekė.
Filmas mane sužavėjo savo
režisūriniu sprendimu, kuris atitinka Pinos gyvenimo mokymą: šok, šok, šok-
kitaip tu prarastas. Vaizdai ir gyvenimas scenoje čia mainosi su šokiu gatvėje,
pievelėje ar troleibuse, įstabiai „išdirbti“ perėjimai nuo šokėjų monologų prie
jų atliekamų šokio etiudų.
Visos trupės narių filmo metu buvo
klausiama kas jiems buvo Pina ir kiekvienam ji buvo kažkas, kas pamatė daugiau,
kas skatino daugiau, kas padėjo surasti save... argi ne kiekvienas gyvenime
tikimės sutikti tokį autoritetą?
Pasauliui Pina Bausch daugiausia
žinoma iš tokių darbų kaip „Café Müller“
kur atlikėjai šoka patalpoje pilnoje kėdžių, garsus jos „Rite of Spring“, kurį atliekant scena turi būti padengta
dirvožemiu ir dar daugelis kitų darbų.
Jos šokio kompozicijose vyraują
pasikartojantys, milžiniškos ekspresijos pareikalaujantys judesiai. Šokiu tarsi
išreiškiama pasaulio beprasmybė, kaip Grajausko eilėraštyje „ statau barikadą“:
nors ir žinome, suvokiame pasaulio beprasmybę, savo veiksmų beprasmybę, bet vis
tiek veikiame, nes taip jau kažkas parašė mūsų prigimtyje. Jos
choreografiniuose pastatymuose vyrauja natūralumo, santykių tematikos,
išreiškiama jausminė gama, ypatingai ilgesys, nostalgija. Pinos darbai, tai ne tik meno kūriniai, o visa gyvenimo filosofija.
Anksčiau su Pinos choreografija
buvau susidūrusi tik filmuose ir nepasidomėjau jos kitais darbais, bet
pažintis, kokią pateikė šis filmas nenuvylė ir papildė mano menininkų partenoną
dar viena pavarde. Šis dokumentis filmas tarsi tikras šokio spektaklis, tik čia
geriau- stebint nereikia žiūrėti pro kieno nors kito galvas.
Patariu pažiūrėti visiem, kas patys šoka ar tiem kam šokis, šiuolaikinis šokis ir šokio teatras, yra tai, kas Jūsų nuomone privalo susilaukti daugiau žiūrovų dėmesio, kalbant ne tik apie pasaulį, bet pirmiausia apie Lietuvą.
O dabar: šok, šok, šok- kitaip tu
prarastas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą