Esu pastebėjusi, kad per
pasivaikščiojimus mėgstu sustoti ir užfiksuoti pasaulio atspindžius vandenyje. Vakarą
leidžiu peržiūrinėdama šios žiemos nuotraukas ir, matau, jog savo „aistros“
neišvengiau ir šįmet: radau tuntą vaizdų su atspindžiais vandenyje.
Nežinau kas mane sugundo tai
užfiksuoti: įžvelgiama galimybė, šio pasaulio paralelė, žaidimas formomis ir
kūlversčiais, - tikriausiai, visa. Bet daugiausia tai, jog žvelgdamas į tą
atspindžio nuotrauką, akimirką, gal tik trumpesnę negu trunka sekundė, tu
pasimeti tarp tikro ir ano, tarp realybės ir fikcijos. Atrodo, jog atspindys
talpina visa. O kartais – jis grynesnis nei realybė...
Ta atvirkščia tikrovė, kai nekyla net klausimo, kodėl debesys vandeny, o trobų pamatai aukštielninki...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą