"Nieko neturėti", arba ko negausiu?

Nieko neturėti

Nieko neturėti – –

būti tik savu kūnu,

nieku visumos, kuri supa.

Prieš nieką neatsakyti, tik eiti, -

ten kur ne galva rodo,

o dilgčioją kojų pirštų galai.

Nieko neturėti – –

miegoti ant žemės prisispaudus,

jausti gyvastį didžiausią

tekančią po savimi, ir atsakyti –

tik prieš savo susitraukusį skrandį.

Nieko neturėti – –

tuopat būti dievu ir maitėda –

kuriam persisotinę aukojam

perviršį gėrybių išėstų.

Nieko neturėti – –

jaustis galingiausiu tvėriniu –

dovana, kurios negausiu.

Nieko neturėti – –