Paklauskit manęs ką veikiu
pastarosiomis dienomis (kad net rašyti neberašau) ir, atvirai prisipažinsiu, laukiu kol ateis liepa.
Belaukdama lydausi kaip vaisinis ledas. Karštis, vasara ir mokslai man
nesisieja. Kaip reikia ką nors įsidėti į galvą, jei vienintelis jos noras,
užrašomas kiekvienoje perskaitomoje eilutėje, yra užmigti. Deja, ir šito gero
ji gauna per mažai. Ooooo liepa liepa...kaip aš tavęs laukiu.
Belaukiant klausausi bene vieno iš labiausiai perdainuoti mėgstamų gabalų „Lean
On Me“. Šią dainą parašė ir savo albume „Still
Bill“ pirmą kartą išleido Bill‘as Withers‘as 1972-aisiais.
Dainą Rolling Stone‘s žurnalas įtraukė į 500 geriausių visų laikų dainų sąrašą,
kuriame ši atsidūrė aukščiau vidurio, užimdama 205-ąją vietą.
Tikriausiai ne vienam teko šią
dainą išgirsti ar klausyti begales kartų, todėl nieko keista, kad daugeliui ji
jau siejasi su žodžiais „banalu“, „atsibodo“, „kiek galima?“. Bet, visgi, savo
lyrika tai nėra daina, kurią galėtumėme nurašyti kaip prastą. Be to, ji man
patinka todėl, kad iš jos išradingi žmonės gali padaryti ką tik užsigeidę, kaip
tai nutiko 1987-aisiais, kai R&B grupės „Club
Nouveau“ perdainuota daina atnešė Grammy
Withers‘ui, kaip geriausios metų R&B dainos teksto autoriui. Dainai teko
garbė du kart pabūvoti Billbord‘o sarašo viršūnėje. Pirmą kartą ji ten užkopė
sudainuota pačio Bill‘o Withers‘o, o antrąkart - „Club Nouveau“dėka. Tokia sėkmė, užkilti į pirmąją vietą Billbord‘e
antrąkart ir dar perdainuotai kito atlikjo, tėra tekusi tik devynioms dainoms,
taigi, verta susimąstyti.
Dainos tekstas kaip jau sako pats
pavadinimas „Lean On Me“ („Pasikliauk manim“) siejasi su bendruomene,
pasitikėjimu ir glaudžiais žmonių ryšiais, na, o pats autorius ją parašė
išsikraustęs iš savo gimtųjų vietų Vakarų Virdžinijoje ir atvykęs gyventi į išdidųjį
Los Andželą. Sėdamas savo naujame bute ir spaudydamas pianino klavišus jis
ilgėjosi glaudžių savo gimtojo miestelio bendruomenės ryšių ir tada, netiktai,
jam ir gimė žodžiai „lean on me“, kurie netruko užkariauti Vakarų pasaulį.
Kiekvienam iš mūsų reikia turėti žmonių, kuriais galime pasikliauti, bet, taip pat, reikia tokiu žmogumi būti ir pačiam. Mūsų bendruomeniniai ryšiai sparčiai vysta ir ateis diena, kai gailėsimės jų nepatręšę ir neišgelbėję laiku. Neužsidarykime vienas nuo kito, bendraukime, padėkime ir pasitikėkime vienas kitu. Tik taip mes galime išsaugoti savo žmogiškumą.
Siūlau pasiklausyti keletos "Lean On Me" dainos versijų: orginalo (1972), „Club
Nouveau“(1987), Michael‘io Bolton‘o (1993), Bonnie Tyler (1999) bei Jack‘o
Vidgen‘o (2012). Kitaip tariant, kiekvienam dešimtmečiui po vieną versiją.
Gero gaivaus ir vasariško pirmadienio vakaro.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą