"Hable con ella" 2002

Pastaruoju metu mano akiratyje maža filmų, kuriuos būtų verta aprašyti (gal čia veikia mano pačios nusiteikimas?), aplinkui vien tik banalios istorijos... Bet vakarykštė naktis buvo kiek išskirtinė. Nusprendžiau, kad pasiilgau Pedro Almodovar‘o ir belaukdama jo naujojo darbo, kuris pasirodys šią vasarą, dar kartą peržiūrėjau kažkada seniai seniai matytą jo 2002-ųjų darbą „Hable con ella“ („Pakalbėk su ja“). 2002-aisiais ši drama buvo apdovanota už geriausią scenarijų, o 2003-aisiais gavo auksinį gaublį kaip geriausias užsienio filmas. Negaliu apsakyti, kaip atsigavo dvasia stebint pro akis slenkančius filmo vaizdus. Mane visada stebina Almodovar‘o gebėjimas papasakoti nepaprastą, sunkiai įtikimą istoriją, taip, lyg tai būtų pats paprasčiausias nutikimas. Matyt, todėl man jo darbai ir patinka.

Šį kart, jo paties parašyta, istorija pasakojo apie du vyrus. Vienas yra žurnalistas, kuris įsimyli matadorę. Kitas – terapeutas, ligoninėje slaugantis komoje esančią moterį, kurią, prieš atsiduriant ligoninėje, pažinojo iš matymo. 

Abu šie vyrai vieną dieną ir susiduria klinikos erdvėje. Žurnalisto draugė – matadorė – yra sužalojama buliaus ir jos smegenis ištinka klinikinė mirtis, ji atsiduria komoje. Vyras imasi ją slaugyti ir taip susipažįsta su antruoju. Tarp jų, prižiūrint „savas“ moteris, užsimezga draugystė. Bet taip pat staiga ji ir nutrūksta, kai žurnalistas sužino, kad matadorei yra nebereikalingas, mat, pas ją sugrįžo buvęs mylimasis. O antrajam vyrui taip pat nelabai sekasi. Jis yra iki ausų įsimylėjęs savo slaugomą merginą ir ši meilė baigiasi gan tragiškai: jis ją, esančią komoje, išprievartauja.

Būtent tada, vyrų keliai vėl susikerta. Žurnalistas stengiasi padėti savo draugui, kuris dabar uždarytas kalėjime ir laukia teismo. Pirmojo mylimoji jau mirusi, o apie antrojo nėra jokių žinių, ir tai varo terapeutą iš proto...jis nenorėjo jai nieko bloga - tik mylėti.

Skaitant šias eilutes, išgirdus tokį pristatymą, labai lengva pasmerkti vieną, teisinti kitą, bet jei žiūrėsite filmą, Jūs tikrai nebebūsite tokie tikri dėl nieko. Ką reiškia mylėti? Ką reiškia būti mirusiam? Kas gali apspręsti kuris veiksmas yra moralus, o kuris ne? Kas apsprendžia, kad žmogaus psichika yra sužalota? Tokie klausimai mane apniko žiūrint vieną iš įsimintiniausių filmų, kokių tik esu mačiusi. Pedro Almodovar‘as sukūrė tikrą vyrišką dramą, balansuojančią tarp gyvenimo ir mirties meilės ir brutalumo slenksčio.

Rekomenduoju visiems, kurie jaučiais pavargę nuo kasdienybės, kuriems reikia ko nors šviežio, tokio, kas atgaivintų sielą.