Naršant po visagalio interneto
platybes, mano akis, visai netikėtai, patraukė keletas gan įdomių ir, sakyčiau,
kontraversiškų nuotraukų. Kaip visada, pradėjusi domėtis viskuo, kuo tikrai
nereikia, sužinojau, jog mano akį patraukusios fotografijos yra darytos ne ko
kito, o žymaus vengrų kilmės fotografo Andre Friedmann‘o, geriau žinomo Roberto
Capos vardu.
Nors pats visą gyvenimą
prisistatinėjo kaip fotožurnalistas, visgi, Capa buvo fotomenininkas, kuriam už
vis svarbiau buvo pagauti „tą“ momentą. Neminint jo darbų, pasaulyje jis dar
žinomas kaip vienas iš kompanijos Magnum Photos įkūrėjų.
Capa gimė 1913-aisiais
Austrijos-Vengrijos imperijoje, kurią paliko 1932-aisias, kai buvo areštuotas
už dalyvavimą protesto akcijoje. Išvykęs iš šalies jis atvyksta į Berlyną su
svajone, tapti rašytoju, tačiau, vietoj to, įsidarbina fotografu. Būdamas žydų
kilmės, Capa bijojo galimo persekiojimo, todėl į valdžią atėjus naciams jis
apsigyvena Prancūzijoje, o prieš Antrąjį pasaulinį karą atsiduria Niujorke.
Per savo ne tokį jau ilgai
trukusį gyvenimą Capa įamžino 5 pasaulyje vykusius karus: Ispanijos pilietinį karą, Antrąjį Kinijos – Japonijos karą, Antrąjį pasaulinį karą, 1948 m. Arabų – Izraelio karą ir Pirmąjį Indokinijos karą. Būtent
fotografuodamas paskutiniajame, jis ir mirė, karo lauke užlipęs ant minos.
Patys Capos darbai jau kalba apie
jo humaniškumą, ieškojimą „to“ momento, kurį galėtų sustabdyti, kai visas jo
matomas pasaulis pasimetęs karo chaose. Ieškant momento, jam ne tiek rūpėjo
nuotraukos techninė pus, kiek, būtent, jausmo, minties perteikimas. Na, per
daug jo kaltinti ir negalime, būnant karo lauke tikrai nepasirūpinsi viskuo, o
ypač, prisiminus, kad tais laikais visa, ką jie vadino fototechnika, buvo gan
ribota.
Susipažinimui - pridedu keletą jo darbų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą