Nenaudinga informacija apie Raudonkepuraitę

Skaičiau skaičiau ir užsiskaičiau... apie...Ar žinote kaip Raudonkepuraitės pasaką pasektų:

·         Edgaras Poe

Laukymėje seno, gūdaus, paslaptinga ir klampia migla apgaubto miško, virš kurio slinko žemi, sunkūs baisingų garų debesys ir kur ne kur girdėjosi fatališki tetervinų klyksmai, mistiškoje panikoje gyveno Raudonkepuraitė.

·         Ernestas Hemingway

Motina įėjo, ji pastatė ant stalo lauknešėlį. Lauknešėlyje buvo pienas, balta duona ir kiaušiniai.

- Štai,- tarė motina.

- Kas?- paklausė jos Raudonkepuraitė.

- Šitai,- pasakė motina,- nuneši močiutei.

- Gerai,- pasakė Raudonkepuraitė.

- Žiūrėk, saugokis,- pasakė motina,- Vilko.

- Taip.

·         Guy de Maupassant‘as

Vilkas sutiko ją. Jis žiūrėjo į ją tuo ypatingu žvilgsniu, kokį patyręs dabita meta į koketę iš provincijos, kuri vis dar bergždžiai stengiasi apsimesti nekalta. Bet jis tiki jos nekaltumu ne daugiau nei ji pati ir jau tarsi mato, kaip ji nusirenginėja...

·         Honore de Balzacas

Vilkas priartėjo prie močiutės trobesio ir pabeldė į duris. Nežinomas meistras surentė šias duris XVII a. viduryje. Jis išpjovė jas iš madingo tais laikais kanadietiško ąžuolo, suteikė joms klasikinę formą ir pritvirtino prie geležinių vyrių, kurie savo laiku gal ir buvo geri, tačiau dabar ausį rėžė jų girgždesys. Durų nepuošė jokie ornamentai ar papuošimai, išskyrus dešiniajame apatiniame kampe boluojantį mažą įbrėžimą, apie kurį žmonės kalbėjo, neva jis buvo įbrėžtas špaga paties Selesteno de Šavardo, kuris išgarsėjo kaip Marijos Antuanetės favoritas ir mums svarbus, nes buvo Raudonkepuraitės močiutės draugės kambarioko šešuro katino pažįstamas.

Išvados: visiškai nenaudinga informacija, bet jei kas svarstote perskaityti bent vieną iš šių klasikinių autorių, tai čia puikus mini pavyzdys ko sulauksite...gaila, kad šios informacijos neturėjau prieš patirdama juos savo kailiu, būčiau žinojusi į ką leidžiuosi, būčiau...o gal ir nebūčiau.