"Deganti dykuma" 2008

Mano akiratyje šį kartą 2008 metų filmas „Deganti dykuma“ („The Burning Plain“). Filmą režisavo ir scenarijų jam rašė  Guillermo Arriaga, jau visiems gerai žinomas kaip „Babelio“ (2006) ir „21 gramo“ (2003) scenarijaus autorius.

Prieš pasiekdamas didžiuosius ekranus filmas aplankė daugelį festivalių, o Venecijos festivalyje net gavo  Marcello Mastroianni apdovanojimą. Filme vaidina tokios garsenybės kaip Charlize Theron, Kim Basinger, Jennifer Lawrence. Taip, kaip jau pastebėjote išvardinau tik moteris ir tiesa, filme jų istorijos svarbios kaip nieko kito.

Iš pirmo žvilgsnio filmas gali atrodyti kaip daugiasluoksnis „Babelis“, kuriame pasakojamos trys skirtingos istorijos. Silvijos (Charlize Theron), jaunos  moters gyvenančios Portlande, depresuotos, kankinamos savigraužos ir galvojančios apie savižudybę. Ginos (Kim Basinger), motinos, ištvėrusios krūties vėžį ir krūties pašalinimo operaciją, po kurios vyras nebejaučia jai seksualinio potraukio ir, nusivylusi santuoka, ji mėgaujasi radusi tikrąją meilę pašonėje. Trečioji moteris tai Mariana- septyniolikmetė, netekusi mamos dukra, kuri žuvo kartu su savo meilužiu nuošaliame namelyje jam sprogus. Po netekties ji užmezga keistus santykius su jos mamos meilužio sūnumi Santijagu (J. D. Pardo) ir jų draugystei iškilus į viešumą jaunuoliai pabėga.

Greit, atrodytų, nieko nesusijusi mozaika pradeda dėliotis. Sužinome, jog Mariana, tai žuvusios Ginos duktė. Tolesnė istorija mums atskleidžia Ginos meilės „ne šeimoje“ istoriją ir tai, kaip apie tai sužinojusi Mariana pradeda sekti motiną ir norėdama, kad jos afera baigtųsi sugalvoja planą: padegti namelį, kuriame jie tuomet bus, bet planas nepavyksta...namelis sprogsta. Ji negali sau atleisti, net tada, kai pabėga su Santijagu vis prisimena, jog tai ji, kuri užmušė jų tėvus. Negalėdama taip gyventi, ji pabėga ir palieka Santijagą vieną su ką tik jos pagimdyta dukra.

O istorija Portlande tęsiasi. Silviją vis persekioja kažkoks vyras, kurio ji nepažįsta, galiausiai, neištvėrusi ji nusprendžia išsiaiškinti ko jis nori. Ir mes sužinome, jog Silvija tai ta pati kadaise kaip į vandenį dingusi Mariana, o ją sekantis vyras- Santijago draugas, atvažiavęs iš Meksikos su jos dvylikamete dukra, Santijago lėktuvui nukritus žemėn...

Likau sužavėta istorijos. Ir to, kokius akmenis filmas bando išjudinti: moters savivertės, atleidimo ne tik sau, bet ir aplinkiniams, ne/supratingumo vienas kitam, kaltės.

Apskritai, tai filmas apie meilę, nes kas daugiau yra moteris, jei ne ji? Meilė nupiginanti save dėl klaidų, už kurias negali sau atleisti, tai Silvija. Meilė, drovi dėl nepasitikėjimo ir palaužto moteriškumo- tai Gina, o Mariana, tai meilė, kuri tiki, jog pasitraukus skaudės mažiau...