2013 m. rugsėjo 29 d., sekmadienis

"Turtingas - vargšas, kas nuspręs?" Arba kodėl turėtų?



Turtingas – vargšas, kas nuspręs?

Kas nuspręs, ką apibrėžt būdvardžiais tokiais pavyduolių
Pamėgtais kaip „turtingas“ ir, žinom gi, „vargšas“. Ar
Turtingas tas, kurs viską turi; o vargšu tada vadinsim tą,
Kurį turėjimas aplenkia? Iš kur žinoti, pasakyk, kaip nustatyt,
Tą „viską“? Sakysi, nuo visuomenės ir tavų akių priklauso;
Taip, galbūt. Tada ką? – turtingu laikom žmogystą su pūstom
Kišenėm ir spindinčiais nuo juodo vakso batais, kurių tasai
Nevalo grįžęs vonioje, o pasitelkia paslaugas samdinių antrų.
O gal tą laikysim turtingu, kuris giriasi pirktu namu didžiausiu?
Dėja, nusipirkęs nešveitė tenai nė vieno kampo savo rankom,
Nesialino jis darbu, kad paverstų jį namais savoms atžaloms
Mažomis ir išlepusiomis galvutėms, - lengviau ir šitai patikėti
Mokamiem specialistam. „Turtingas“, tai tikriausiai tas, kurį
(Gal kartą) kostiumu pasipuošusį pavyks sutikti maisto prekių
Parduotuvėje, susirgus jo pelenžmonei; eilėje, kurioje už jo
Stovėsi, girdėsi, kaip jis ginčysis dėl keletos monetų įžeidinėdamas
Kasos merginą taip, lyg ši būtų kalta dėl viso pasaulio infliacijos.
Ar tikrai, pavyduoliai, šiuos žmonės pavadintumėt turtingais. Jūs?
Tokius, kur neplauna savo batų, todėl negalinčius žinoti, kur
Įlipo, - tai žino tik svetimi. Toks, mūsų laikomas „turtingu“,
Gyvens gražiausiuose apartamentuose, tik niekada nesijaus
Juose savu, nes nebus patyręs malonumo, bent kartelį, iššveisti
Kvadratūrą pačiam skersai-išilgai. Dažniausiai, tas, „turtingas“,
Bus irzlus, nes vienintelė jo saugoma vertybė, dėl kurios pasiruošęs
Aukoti, kad ir savo žmoną, yra beverčiai popieriniai pinigai. Ir
Jei iš džiaugsmų turtingųjų, pažvelgus, telieka trupiniai, tai
Kas begali likti, klausit Jūs, pavyduoliai, vargšams? Juk kasdien
Jie turi plaut savas kurpaites, ir matyti, kaip dažnai jos skęsta
Rudoj masėj mėšlo; jie patys turi šveist namų kertes ir brūžint
Svilstančias ant dujinės keptuves. Išsirėkt ar paspaust, svetimų
Jie negali, kaip Tie, todėl mušas tarpe savų ir rėkia ant vaikų
Vakarais; ne visada iš pykčio – griežtai, - o norėdami jiems to,
Ko patys neragauja – turtingųjų dalios, apie kurią, deja, jie
Žino tiek, kiek Jūs apie mane. Tik nesibaiminkit, draugai –
Nebaigsiu tuo, kad viskas šiam gyvenime išvirkščiai, atseit,
Turtingas – tai vargšas, o vargšas – turtingas. Juk tos kategorijos
Iš viso bereikšmės, nes niekas negali nuspręsti ir įsakyti; tik
Savo viduje pajusi: kas turtingas siela, o kas vargšas širdimi.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą