Tiesa
Pas mane nežydės ir nežydi –
Nenužydės gėlės raudonos,
Mylinčios geltonos ir
Kvailos purpurinės.
Nėra čia saulės pievų derlingų –
Pakvimpančių džiūvant,
Kvėpuojančių sulytų.
Nėra čia ir paletės spalvų,
Kuria spalvint norėtųs:
Tas lytų perlytas pievas,
Tas gėlynų vagas ir
Išdegusius asfalto
Grumstus.
Kokia prasmė?
Nerasi pas mane laiko –
Vieningo, ciklinio gamtai,
Negrįžtančio istorijai ir
Vaikystei.
Pas mane tuščia meilės,
Kurios neįdėjai ir stebuklu
Nebūsiu.
Nesu išgelbėtojas Kristus,
Paralelių ir tikėtis
Nereikia.
Ieškok manyje tik chaoso –
Chameleono akių, klouno
Kalbų, triksterio išdaigų ir
(ne)Abejok, kad tos apgavystės –
Mana tiesa.
Nes daugelis klysta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą