2014 m. balandžio 11 d., penktadienis

"Jeigu mirčiau krikščionybėj", arba atgailauk, moterie!


Jeigu mirčiau krikščionybėj

Jeigu mirčiau krikščionybėj –
tai tik klūpėdama ant kelių.
Taip nudžiuginčiau pagimdžiusias
mane ir parklūpojusias gyvenimus
„be nuodėmės“.
Jos išmokė ir mane klūpot –
prieš pusnuogį kūną savo sūnaus.
Vertė klūpėt ir pačios klūpojo
Menkindamos savo galias ir kūnus;
garbindamos valdovą, ir čia pat
už savo kvailumą atgailaudamos –
kaip patogu.
 Jos leidosi parklupdomos maldai
ir pripažino to, prieš kurį suklupo
bučiuot kojų, viršenybę.
Nieko nereiškiantis
mechaninis burnos ir liežuvio darbas:
maldos žodžius kartoja užsivedusios –
taip ir reikia savo giminės nusidėjėlėms.
Nenorėčiau mirti krikščionybėj –
ji leidžia išsipirkti saugų būvį klūpant,
Ji leidžia ir Magdaliete būt,
bet ne patirti dėl to malonumą.
Atgailauk, moterie!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą